Europos Komisija remia jaunąją kartą Lietuvos ūkininkų

Briuselyje vykusiuose susitikimuose su ūkininkų organizacijomis Europos Komisijos narys už žemės ūkį ir maistą atsakingas Christophe’as Hansenas pareiškė palaikymą jauniesiems ūkininkams. Šį jo pareiškimą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) vertina kaip paskatinimą tęsti darbą siekiant kartų kaitos, ūkių gyvybingumo ir regionų ateities.

„Žemės ūkio ateitis prasideda nuo naujosios kartos. Praėjus metams, savo įsipareigojimą remti jaunuosius ūkininkus paverčiame konkrečiais veiksmais. Ir tai – tik pradžia. Visiems jauniesiems ūkininkams: galite tikėtis mano paramos!“ – viešoje žinutėje paskelbė C. Hansenas.

Prieš tai komisaras dalyvavo Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) darbo grupės susitikime, skirtame pirmosioms ES kartų kaitos žemės ūkyje strategijos metinėms paminėti. Taip pat jis susitiko su Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos žemdirbių organizacijų atstovais. CEJA susitikime dalyvavo ir LJŪJS delegacija.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai komisarui pristatė jaunųjų ir šeimos ūkių padėtį Lietuvoje. Jie taip pat įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma būsimoje Bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatyti galimybę papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams teikti bent dešimt metų, gerinti žemės ir finansavimo prieinamumą bei veiksmingai perskirstyti išmokas, vertinant ir susijusias įmones.

„Galime pasidžiaugti, kad susivieniję žemdirbiai ir jų atstovai, keldami svarbiausius klausimus Europoje, padėjo atkreipti dėmesį į jaunuosius ūkininkus. Tai tema, svarbi visiems, kuriems rūpi savo kraštas ir jo ateitis“, – teigė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas. Jis pasidžiaugė, kad komisaras daug žinojo apie Lietuvos situaciją, regionų atskirtį, paramos sklaidą ir tai, kad Lietuva išsiskiria vienu didžiausių jaunųjų ūkininkų emigracijos mastų ES. „Ypač įstrigo komisaro perspėjimas, kad nieko nekeičiant po 25 metų 90 proc. ūkininkų bus pensinio amžiaus. Tai aiškus signalas, kad kartų kaitos sprendimų nebegalime atidėlioti“, – sakė dr. P. Astrauskas.

LJŪJS tikisi tokio pat aiškaus požiūrio į jaunosios kartos stiprinimą ir iš Lietuvos politikų – Seimo Kaimo reikalų komiteto narių, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus bei jo vadovaujamos partijos deleguoto žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos. Sąjunga kviečia kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų jaunam žmogui įkurti ar perimti ūkį, užsitikrinti pajamas ir kurti šeimos ūkį savo krašte.

Regionų atskirtį iliustruoja Valstybės duomenų agentūros duomenys: 2025 m. skurdo rizikos lygis kaime siekė 33,4 proc., mieste – 17,7 proc. (rodikliai apskaičiuoti pagal 2024 m. pajamas). LJŪJS vertinimu, jaunųjų ūkininkų stiprinimas gali padėti spręsti kartų kaitos ir regionų demografines problemas, kurti darbo vietas bei palaikyti vietos bendruomenes.

Palankesnės sąlygos jauniesiems ūkininkams perimti šeimos ūkius ir kurti ilgalaikę veiklos perspektyvą kaime numatytos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. LJŪJS ragina užtikrinti nuoseklų šių įsipareigojimų finansavimą ir jaunųjų ūkininkų dalyvavimą rengiant sprendimus.

Sąjunga pasirengusi teikti pasiūlymus, dalytis ūkininkų patirtimi ir prisidėti prie regionų stiprinimo. Bendro darbo rezultatas matysis iš to, kiek jaunų žmonių galės pradėti ūkininkauti, tęsti veiklą ir likti gyventi Lietuvos kaime.