Širvintų rajono Levainių kaime surengta lauko diena, kurioje ūkininkai, žemės ūkio įmonių ir institucijų atstovai dalijosi patirtimi taikant juostinio dirbimo sėją. Renginyje taip pat aptarti maisto medžiagų išsiplovimą mažinantys veiksniai ir galimybės gauti finansavimą tiesioginėms bei juostinėms sėjamosioms įsigyti.
Ūkininko patirtis taikant juostinio dirbimo sėją
600 ha ūkyje Remigijus Darvydas su šeima augina įvairias žemės ūkio kultūras. Ūkininkauti pradėjęs 2009 m. su rapsais ir kviečiais, 2017 m. atsisakė plūgo ir perėjo prie bearimės žemdirbystės technologijos. Ūkyje auginami raudonieji burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, rapsai, o tarpiniams pasėliams pasirenkami grikiai, žirniai, lubinai, linai, ridikai ir garstyčios bei jų mišiniai. Ūkininkas stengiasi tarpiniais pasėliais auginti bent penkių skirtingų kultūrų mišinius. R. Darvydas išbandė ir skirtingus rapsų sėjos būdus – dalį sėjo tiesiai į ražieną, kitą dalį į sekliai, apie 5–6 cm gylyje, skustą dirvą. Šiemet dėl didelės dirvos drėgmės sėjos teko atidėti.
Remigijus, Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijai priklausantis penkerius metus, pabrėžia dirvožemio būklės stebėjimo svarbą ir tinkamiausių sprendimų paiešką, atsižvelgiant į kiekvieno ūkio specifiką. Pastaraisiais metais ūkininkas daug dėmesio skiria dirvos pH gerinimui – pradėjus kalkinti dirvas, auginamų kultūrų derlius pastebimai pagerėjo. Pasak jo, pirmaisiais juostinio dirbimo sėjos metais derliaus nuosmukio nebuvo, nors Širvintų krašte derlingumas nėra didelis. Praėjusiais metais pavyko pasiekti 4 tonų iš hektaro rapsų derlių, kas yra neįprastai geras rezultatas. Remigijaus patirtis rodo, kad pereinant prie tausojamosios žemdirbystės svarbu atsižvelgti į vietos sąlygas, išbandyti skirtingus metodus ir įvertinti jų rezultatus savo ūkyje.
© Viltė Zaveckaitė, APVA
Randa gamta grįstus sprendimus maisto medžiagų praradimui mažinti
Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius akcentavo, kad maisto medžiagų nuostolius veiksmingiausia mažinti pačiame lauke, taikant dirvožemį gerinančias praktikas. Tam pasitelkiama daugiakomponentė sėjomaina, tarpiniai pasėliai, ankštinių augalų įtraukimas į sėjomainą ir bearimės technologijos. Prie šio tikslo prisideda tikslus maisto medžiagų valdymas, naudojant precizinės žemdirbystės sprendimus ir apgalvotus tręšimo planus. Jautriose teritorijose rekomenduojama mažinti tręšimą, o dirvožemio mikrobiotos atkūrimas gali padėti užtikrinti efektyvesnę maisto medžiagų apytaką ir jų prieinamumą augalams. Šios priemonės padeda mažinti trąšų nuostolius ir maisto medžiagų išsiplovimo į vandens telkinius riziką.
Pasak G. Jegelevičiaus, siekiant suvaldyti potencialų maistinių medžiagų nuotėkį, prie vandens telkinių gali būti įrengiamos buferinės juostos, horizontalios ir vertikalios tėkmės šlapynės, sedimentacijos tvenkiniai, medienos drožlių bioreaktoriai bei intensyvios dirbtinės šlapynės. Svarbų vaidmenį atlieka ir atkurtos natūralios šlapynės, daugiametės pievos bei suformuotos sumedėjusių augalų juostos.
© Viltė Zaveckaitė, APVA
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovas Andrius Venckus informavo, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai gali pasinaudoti finansine parama naujoms tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamosioms įsigyti. Pagal šią priemonę kompensuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o didžiausia galima išmokos suma vienam pareiškėjui siekia 80 tūkst. eurų. Kompensuojant dalį sėjamosios kainos siekiama paskatinti ūkius rinktis efektyvesnes ir gamtai palankias žemės dirbimo technologijas, kurios padeda mažinti degalų sąnaudas ir tausoti dirvožemį. 2027–2029 m. neariminei žemdirbystei skatinti iš Modernizavimo fondo numatyta dar 26 mln. eurų. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas, kuriam skirta 8 mln. eurų, planuojama paskelbti šių metų gruodžio 1 d.
APVA atstovas taip pat akcentavo, kad prieš teikiant paraišką pareiškėjams rekomenduojama atidžiai susipažinti su finansavimo sąlygų aprašu, įvertinti planuojamos investicijos atitiktį reikalavimams ir pasirengti visus reikalingus dokumentus. Taip pat svarbu laiku pateikti mokėjimo prašymus: pavyzdžiui, pagal 2025 m. kvietimus finansuojamų projektų mokėjimo prašymus būtina pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 30 d. 12.00 val. Laiku pateikti dokumentai yra svarbi sklandaus projektų užbaigimo ir finansavimo lėšų išmokėjimo sąlyga.
© Viltė Zaveckaitė, APVA
Norintys išsamiau sužinoti apie bearimio ūkininkavimo praktinius taikymo principus kviečiami pasiklausyti tinklalaidės „Žalieji pokalbiai“.
Šis renginys yra LIFE projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva.
