Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Vizito metu pristatyta branduolinės medicinos infrastruktūra, vykdomi tyrimai ir aptartos ateities bendradarbiavimo su CERN galimybės.
Vizitas vyko Lietuvai siekiant visateisės narystės CERN. Tai buvo proga pademonstruoti LSMU ir Kauno klinikų mokslines kompetencijas bei infrastruktūrą, pritaikomą ligų diagnostikai ir gydymui, derinant fizikos, inžinerijos ir medicinos laimėjimus.
Prof. C. Fountą lydėjo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė ir Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas. Juos pasitiko LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ir kiti Universiteto bei ligoninės vadovai ir mokslininkai.
Svečiai susipažino su Branduolinių medicinos tyrimų centru Kauno klinikose ir dalyvavo diskusijoje su Universiteto ir ligoninės vadovybe bei CERN tematika dirbančiais tyrėjais. Ypatingas dėmesys skirtas dalelių terapijos, branduolinės medicinos, medicininių radioizotopų ir radiobiologijos tyrimų perspektyvoms, siekiant pažangias technologijas panaudoti tikslesnei diagnostikai ir veiksmingesniam gydymui.
LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis pabrėžė, kad branduolinės medicinos tyrimų srityje Universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų gydytojai yra pasiekę tarptautiniu mastu vertinamo įdirbio, o strategiškai svarbus Branduolinių medicinos tyrimų centras su ciklotronu atvėrė naujas diagnostikos ir gydymo galimybes.
„Lietuvai siekiant visateisės narystės CERN, svarbu parodyti šalies mokslinį ir technologinį potencialą. Kauno klinikos turi sukaupusios reikšmingą patirtį branduolinės medicinos srityje, modernią infrastruktūrą ir aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. Tikime, kad glaudesnis bendradarbiavimas su CERN suteiktų naują postūmį branduolinės medicinos plėtrai“, – teigė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.
Jis pridūrė, kad toks bendradarbiavimas atvertų platesnes galimybes specialistų stažuotėms, tarptautinei patirčiai mainams ir pažangių technologijų diegimui, siekiant, kad naujausios technologijos būtų pritaikomos klinikinėje praktikoje.
Doc. dr. E. Korobeinikova pažymėjo, kad CERN yra puikus pavyzdys, kaip fundamentiniai tyrimai virsta technologijomis. LSMU siekia būti ne tik technologijų naudotojais, bet ir jų kūrimo partneriais, matydami didelį potencialą bendradarbiavimui dalelių terapijos, branduolinės medicinos ir kitose srityse.
2024 m. pradėjęs veiklą Branduolinės medicinos tyrimų centras su ciklotronu ir radiofarmacinių preparatų gamybos laboratorija sudaro sąlygas plėtoti biomedicinos tyrimus ir gaminti diagnostikai reikalingus radionuklidus. Ateityje numatoma plėsti diagnostinių preparatų spektrą ir įrengti terapinių radiofarmacinių preparatų gamybos laboratoriją.
Vizito metu taip pat aptarta Baltijos šalių Pažangiosios dalelių terapijos centro idėja, susijusi su CERN plėtojamu sinchrotronu HELIX.
Lietuva tapo asocijuota CERN nare 2018 m. Visateisė narystė suteiktų teisę dalyvauti priimant strateginius sprendimus, išplėstų mokslininkų karjeros galimybes ir leistų Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms dalyvauti organizacijos pirkimų konkursuose.
