Europos sveikatos forume Gaštainėje aptartos temos – nuo retų ligų ir smegenų ligų prevencijos iki biotechnologijų, naujų vaistų kūrimo ir sveikatos sistemų atsparumo – bus aktualios ir Lietuvai, 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausiančiai Europos Sąjungos Tarybai, teigia Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis Austrijoje vykęs European Health Forum Gastein (EHFG) subūrė Europos sveikatos politikos formuotojus, mokslininkus, gydytojus, pacientų organizacijų, farmacijos ir sveikatos sektoriaus atstovus. 2026 metų forumo pagrindinė tema – „Health for a stronger European Union – high time for action!“ – akcentavo sveikatos politikos svarbą stipresnei ir atsparesnei Europai.
Forume dalyvavęs V. P. Andriukaitis pabrėžia, kad Gaštainas yra viena svarbiausių kasmetinių Europos sveikatos politikos diskusijų erdvių.
„European Health Forum Gastein – tai didžiausias kasmetinis visuomenės sveikatos ir ligų gydymo bei ES sveikatos apsaugos sistemų tarpusavio sąveikos problemų nagrinėjimo forumas. Europos Komisijos, Europos Parlamento, PSO Europos biuro, ministrų, mokslininkų ir gydytojų bei sveikatos apsaugos ir farmacijos sektoriaus atstovai keturias dienas trunkančiuose renginiuose aptarinėja daugelį sveikatos politikos dalykų – nuo pacientų gydymo inovacijų iki naujų biotechnologijų pritaikymo farmacijos pramonėje, nuo genų inžinerijos iki naujų molekulių naujiems vaistams pagaminti“, – sako V. P. Andriukaitis.
Retos ligos – Europos bendradarbiavimo išbandymas
Viena iš svarbių forumo diskusijų buvo skirta klausimui, kaip retų ligų ekosistema gali paskatinti sveikatos inovacijas ir kartu prisidėti prie Europos konkurencingumo.
Sesijoje „Unlocking European competitiveness: How the rare disease ecosystem drives health innovation“ dalyvavęs V. P. Andriukaitis kartu su sveikatos politikos, mokslo, pacientų organizacijų ir medicinos atstovais diskutavo apie tarpvalstybinį ekspertų bendradarbiavimą, klinikinius tyrimus, sveikatos duomenis, naujus gydymo metodus ir pacientų galimybes pasinaudoti medicinos pažanga.
Europos retų ligų ekosistemos pagrindą sudaro 24 Europos referencijos centrų tinklai (ERN), jungiantys daugiau kaip 1 600 specializuotų centrų maždaug 400 ligoninių. EHFG diskusijoje ši sistema buvo nagrinėjama kaip modelis, galintis padėti ne tik retomis ligomis sergantiems pacientams, bet ir platesnei Europos sveikatos inovacijų politikai.
Vienas pagrindinių iššūkių – užtikrinti, kad medicinos ir technologijų pažanga pacientus pasiektų nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje jie gyvena. Tam reikalingas ne tik mokslas, bet ir koordinuotas valstybių bendradarbiavimas, tinkamas inovacijų finansavimas bei veiksmingas jų perkėlimas į kasdienę sveikatos priežiūrą.
Nuo biotechnologijų iki širdies ir smegenų ligų
V. P. Andriukaitis Gaštaine dalyvavo ir kitose diskusijose, susijusiose su Europos sveikatos ateitimi.
„Teko skaityti pranešimus apie naują biotechnologijų sveikatos srityje reglamentą, apie smegenų ligų prevencijos problemas, apie pažangius širdies ligų gydymo strategijos įgyvendinimo kelius. Trys intensyvios dienos, svarbūs kontaktai, interviu, debatai, ginčai! Ir daug jaunų ir veržlių specialistų!“ – forumą apibendrina europarlamentaras.
Biotechnologijų klausimas V. P. Andriukaičiui aktualus ir tiesiogiai dirbant Europos Parlamente. Jis kartu su Belgijos europarlamentaru Wouteriu Beke dirba su Europos biotechnologijų akto projektu – teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama stiprinti ES biotechnologijų ir biogamybos sektorius, ypač sveikatos srityje.
Šiame kontekste svarbus tampa ne tik Europos gebėjimas kurti naujas technologijas, bet ir klausimas, kaip mokslinius atradimus greičiau paversti diagnostikos metodais, vaistais ir gydymo technologijomis, prieinamomis Europos pacientams.
Žvilgsnis į Lietuvos pirmininkavimą ES
Gaštaine vykusios diskusijos įgauna papildomą reikšmę ir Lietuvai. 2027 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir jai vadovaus iki birželio 30 dienos.
V. P. Andriukaičio nuomone, tai Lietuvai suteikia galimybę aktyviai dalyvauti formuojant diskusiją apie Europos sveikatos, biotechnologijų ir inovacijų ateitį.
„Kitais metais Lietuva pirmininkaus ES, tad biotechnologijų ir inovacijų sudėtingų ligų gydyme problemos bus ir Lietuvos pirmininkavimo akiratyje“, – pabrėžia V. P. Andriukaitis.
Europos sveikatos politikos darbotvarkėje vis glaudžiau susijungia anksčiau atskirai vertintos sritys – visuomenės sveikata, mokslas, farmacijos politika, biotechnologijos, duomenys, pramonės konkurencingumas ir strateginis Europos savarankiškumas.
Gaštaine vykusios diskusijos parodė ir kitą svarbią tendenciją: kalbant apie Europos konkurencingumą, sveikata vis dažniau vertinama ne tik kaip socialinės politikos išlaidos, bet ir kaip investicija į Europos atsparumą, mokslą, inovacijas ir žmones.
