Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad Valstybės kontrolė Lietuvos gynybos įsigijimų sistemoje atskleidė esminių ir sisteminių trūkumų, kuriuos būtina kuo greičiau pašalinti. Pasak šalies vadovo, auditoriai „tragedijos“ nenustatė, tačiau jų įvardytų problemų menkinti negalima.
Neįvykusių pirkimų dalis išaugo 2,5 karto
„Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti. Tragedijos institucija neidentifikavo, tačiau tikrai nurodyti trūkumai yra esminiai, jie yra taisytini ir taisytini kaip galima greičiau“, – rugpjūčio 21 dieną žurnalistams sakė G. Nausėda.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus padidėjo 2,5 karto. Auditoriai taip pat konstatavo, jog dabartinė ginkluotės įsigijimų sistema nespėja patenkinti Lietuvos kariuomenės poreikių, o sprendimai galėtų būti priimami operatyviau.
Auditu siekta įvertinti, ar ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai grindžiami nustatytais kariuomenės poreikiais, dera su gynybos pajėgumų plėtros tikslais ir užtikrina efektyvų lėšų naudojimą.
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad 2026 metų rudenį pateiks Vyriausybei siūlymus, kaip paspartinti ginkluotės įsigijimus.
Šiemet panaudota 37 proc. skirtų lėšų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad gynybos įsigijimų tempai jo netenkina. Iki rugpjūčio 21 dienos buvo panaudota 37 proc. šiems metams skirtų lėšų.
Liepos 28 dieną premjeras buvo skelbęs, kad per pirmąjį 2026 metų pusmetį panaudota 30 proc. gynybos asignavimų. Tuomet jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį reikės dirbti intensyviai ir operatyviai. Per laikotarpį iki rugpjūčio 21-osios panaudota dalis padidėjo iki 37 procentų.
Šiemet ginkluotei ir karinei įrangai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų – beveik pusę viso krašto apsaugos sistemos biudžeto. Bendras Krašto apsaugos ministerijos finansavimas 2026 metais siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra 43 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Auditoriai atskyrė du gynybos pirkimų vertinimus
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad naujasis ginkluotės ir karinės įrangos auditas nėra tas pats tyrimas, kurio rezultatai paskelbti birželį. Ankstesniame, platesniame krašto apsaugos viešųjų pirkimų audite ginkluotės įsigijimai nebuvo vertinami.
Birželį paskelbtas auditas apėmė 2021–2025 metus. Per šį laikotarpį krašto apsaugos sistema įsigijo prekių ir paslaugų už 7,2 mlrd. eurų. Iš 111 tūkst. pirkimų auditoriai išsamiai patikrino 36 didesnės rizikos pirkimus ir 12 organizacijų veiklą.
Tuomet nustatyta, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema iš esmės veikia rezultatyviai, tačiau yra fragmentiška, jai trūksta kompetencijų, o pirkimų eiga ir rezultatai stebimi ribotai.
Reaguodama į ankstesnes išvadas, Krašto apsaugos ministerija skelbė pateikusi Seimui pramoninį bendradarbiavimą paprastinančias pataisas. Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui taip pat suteiktas centrinių perkančiųjų organizacijų statusas.
Ministerija žadėjo Gynybos resursų agentūroje įdiegti darbuotojų motyvavimo sistemą ir sukurti krašto apsaugos pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo bei sertifikavimo programą.
