Europos Centriniam Bankui (ECB) spalio 29 dieną nepakeitus pagrindinių palūkanų normų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, kad toks sprendimas nėra pažadas jų nedidinti ateityje. Pasak jo, energijos brangimas tebekelia infliacijos grėsmę, tačiau kol kas menkai persiduoda kitoms kainoms ir darbo užmokesčiui, todėl ECB gali sulaukti daugiau ekonominių duomenų.
Energijos šokas kol kas menkai veikia atlyginimus
ECB indėlių galimybės palūkanų normą paliko 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų normą – 2,65 proc., o ribinio skolinimosi normą – 2,90 proc. Pats bankas nurodė iš anksto neįsipareigojantis jokiai konkrečiai palūkanų normų trajektorijai.
2026 metais ECB palūkanas jau didino du kartus po 25 bazinius punktus: birželį indėlių normą pakėlė iki 2,25 proc., o rugsėjį – iki 2,50 proc.
G. Šimkaus teigimu, kuo ilgiau energijos kainos išliks aukštos ir kuo dažniau kartosis jų šuoliai, tuo didesnė tikimybė, kad brangimas persiduos kitoms prekėms bei paslaugoms ir atlyginimams.
„Mes tikrai infliacinių grėsmių Europos Centriniame Banke nenuvertiname“, – LRT radijui spalio 30 dieną sakė LB vadovas.
Vis dėlto kol kas, pasak jo, matomi tik pavieniai ir netiesioginiai energijos brangimo persidavimo atvejai. Vadinamųjų antrojo rato efektų, kai kainų augimas skatina spartesnį darbo užmokesčio didėjimą ir taip palaiko infliaciją, dar nefiksuojama.
ECB vertinimas sutampa su šia išvada: bazinė infliacija išliko gana stabili, o darbo užmokestis dar nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką. G. Šimkaus teigimu, tai suteikia bankui taktinį rezervą palaukti papildomų duomenų prieš sprendžiant, kada vėl kelti palūkanas.
Gruodį ECB turės daugiau duomenų
Euro zonos metinė infliacija rugsėjį padidėjo iki 3,8 proc. – rugpjūtį ji siekė 3,2 proc., o prieš metus buvo 2,2 proc. Energijos kainos per metus išaugo 18,9 proc. ir prie bendros metinės infliacijos pridėjo apie 1,71 procentinio punkto.
Lietuvoje metinė infliacija rugsėjį siekė 6,1 proc. Tai buvo antras didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje po Rumunijos, kur infliacija sudarė 6,5 proc.
Pasak G. Šimkaus, sprendimus šiuo metu lemia dvi priešingomis kryptimis veikiančios jėgos. Brangstanti energija didina bendrą kainų spaudimą, tačiau išaugusios ilgalaikės palūkanos slopina ekonominį aktyvumą ir infliaciją.
ECB taip pat pripažino, kad griežtesnės finansavimo sąlygos mažina paklausą, ekonomikos augimą ir kainų spaudimą. Kartu energijos brangimas blogina augimo perspektyvą ir didina infliacijos riziką, ypač jeigu šokas užsitęstų ir imtų plačiau veikti kitas kainas bei atlyginimus.
Kitas ECB pinigų politikos posėdis vyks gruodžio 16–17 dienomis. G. Šimkus pažymėjo, kad tuomet Valdančioji taryba turės daugiau naujų makroekonominių duomenų ir atnaujintas ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes.
Lagarde pasitraukimas ECB darbo nesutrikdys
G. Šimkus taip pat komentavo ECB prezidentės Christine Lagarde sprendimą anksčiau pasitraukti iš pareigų. Spalio 29 dieną ji apie tai informavo ECB Valdančiąją tarybą ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą. C. Lagarde pareigas paliks 2027 metų vasario 7 dieną, nors jos kadencija turėjo baigtis tų metų rudenį.
LB vadovas pripažino, kad sprendimas buvo netikėtas, nors kalbų apie galimą C. Lagarde pasitraukimą būta ir anksčiau. Jis išskyrė jos lyderystę ir sakė asmeniškai išreiškęs jai savo susižavėjimą.
„Tikrai retas atvejis, kai tenka dirbti su įspūdingais žmonėmis ir mokytis iš jų būtent šalia, žiūrint, kaip jie dirba“, – teigė G. Šimkus.
Vis dėlto jis ragino ankstesnio pasitraukimo nesureikšminti. Pasak LB vadovo, viena institucijos vadovų užduočių yra užtikrinti veiklos tęstinumą, todėl vadovo pasikeitimas neturėtų sustabdyti ECB darbo.
Naująjį ECB prezidentą skirs Europos Vadovų Taryba, užbaigus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnyje nustatytą kandidatūros teikimo procedūrą.
