Moldovos prezidentė Maia Sandu paskelbė artimiausiomis dienomis sušauksianti šalies Nacionalinio saugumo tarybą po spalio 19–23 dienomis vykusios masinės kibernetinės atakos prieš valstybines informacines sistemas. Posėdyje bus įvertintas išpuolio mastas ir numatytos atsako priemonės.
Užpuolikai pateikė apie 11 mln. užklausų
Moldovos elektroninės valdžios agentūros duomenimis, užpuolikai maždaug 11 mln. automatizuotų užklausų mėgino neteisėtai gauti asmens duomenų iš viešųjų skaitmeninių paslaugų. Užklausos pateiktos dėl maždaug 1 mln. unikalių Moldovos asmens identifikavimo numerių, vadinamų IDNP.
Pirminiais duomenimis, maždaug 750 tūkst. IDNP atvejų buvo išgautas bent vienas duomenų elementas. Agentūra pabrėžė, kad tai nereiškia įsilaužimo į 750 tūkst. žmonių paskyrų ar visų duomenų apie kiekvieną iš jų atskleidimo.
Tarp galėjusių nutekėti duomenų yra vardai, gimimo datos ir vietos, pirmos eilės šeimos narių duomenys, draustumo būklė, informacija apie šeimos gydytoją, pensijas, socialines išmokas ir negalią.
Taip pat galėjo būti išgauti vairuotojo pažymėjimų duomenys, nuotraukos, informacija apie transporto priemones ir valdomas įmones, banko sąskaitų IBAN numeriai, mokestinės skolos bei per „MPay“ atliktų mokėjimų istorija. Ne kiekvienam paveiktam asmeniui buvo atskleistos visos šios duomenų kategorijos.
Tyrėjų vertinimu, užpuolikai pasinaudojo be autentifikavimo prieinamų paslaugų spragomis, automatizavo duomenų rinkimą, o jau gautą informaciją naudojo tolesnėms užklausoms.
Po atakos atjungta daugiau kaip 30 sistemų
Neteisėtas duomenų išgavimas sustabdytas spalio 23 dieną 11.30 val. Nauji mėginimai užfiksuoti spalio 25-osios naktį ir spalio 27-osios rytą, tačiau jie buvo užblokuoti.
Po incidento patikrintos 82 svarbios skaitmeninės paslaugos. Daugiau kaip 30 informacinių sistemų ir administravimo skydelių buvo prevenciškai atjungta, o jų veikla atkuriama etapais, atlikus saugumo patikras.
Moldovos institucijos nurodė, kad banko kortelių duomenys nebuvo pažeisti, nes juos saugo bankai ir mokėjimo operatoriai, o ne vyriausybės serveriai. Vien IBAN numerio nepakanka prisijungti prie sąskaitos ar atlikti neteisėtą pervedimą.
Tyrimas taip pat neaptiko neteisėtų valstybės registrų įrašų pakeitimų. Moldovos centrinė rinkimų komisija oficialiai pranešė, kad rinkimų informacinės sistemos, Valstybinis rinkėjų registras ir rinkėjų duomenys per šį incidentą nebuvo pažeisti.
Vis dėlto institucijos perspėja, kad nutekinta informacija gali būti panaudota įtikinamesniems sukčiavimo skambučiams, SMS žinutėms ir elektroniniams laiškams.
Premjeras įžvelgia koordinuotos kampanijos požymių
Moldovos ministras pirmininkas Vasile Tofanas spalio 28 dieną pareiškė, kad ataka neatrodo esanti pavienis incidentas. Pasak jo, ji gali būti platesnės koordinuotos kampanijos, kurioje dalyvauja užsienio valstybių subjektai, dalis. Konkrečių įtariamų valstybių premjeras neįvardijo.
V. Tofanas taip pat sakė, kad dirbtinis intelektas galėjo padėti užpuolikams aptikti sistemų pažeidžiamumą, kurį žmogui būtų buvę sunkiau pastebėti.
Po atakos iš pareigų pasitraukė Elektroninės valdžios agentūros direktorė Nicoleta Colomeeț. Portalas „15min“ jos pasitraukimą įvardijo kaip atleidimą, o Moldovos šaltiniai, remdamiesi premjeru, nurodė, kad dėl pasitraukimo buvo susitarta. Laikinuoju agentūros vadovu paskirtas Artiom Cociu.
Incidentą tiria Moldovos elektroninės valdžios ir kibernetinio saugumo institucijos, žvalgybos tarnyba, policijos kibernetinių nusikaltimų padalinys bei asmens duomenų apsaugos priežiūros įstaiga. Spalio 28 dieną tiksli prezidentės paskelbto Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio data dar nebuvo nurodyta.
