Buvę finansų ministrai Gintarė Skaistė ir Rimantas Šadžius perspėja, kad 2027–2029 m. biudžeto projekte numatyta Lietuvos skolos trajektorija kelia didelę riziką. G. Skaistės teigimu, nesiėmusi priemonių šalis gali gana greitai priartėti prie 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos ribos ir „baigti kaip graikai ar prancūzai“, o R. Šadžius mano, kad augančioms nuolatinėms išlaidoms finansuoti neišvengiamai reikės mokestinių sprendimų.
Deficitas didės ir 2028 metais pasieks 4,6 proc. BVP
Finansų ministras Taurimas Valys 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą Seimui pateikė spalio 20 dieną. Jame 2027 m. numatyta 22,2 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų, o valdžios sektoriaus deficitas siektų 3,8 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. deficitas dar padidės iki 4,6 proc. BVP, o 2029 m. išliks arti 4 proc. Taigi visą planuojamą laikotarpį jis viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP ribą.
Konservatorė ir buvusi finansų ministrė G. Skaistė pabrėžė, kad nerimą kelia ne tik pats deficito dydis, bet ir jo kryptis: nuo 3,3 proc. BVP 2026 m. jis didėtų iki 3,8 proc. 2027 m. ir 4,6 proc. 2028 metais. Jos vertinimu, be konkrečios skolos valdymo strategijos sugrįžti prie 3 proc. ribos nepavyks.
Valdžios sektoriaus skola 2027 m. turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP, o 2029 m. viršyti 54 proc. BVP. G. Skaistė siūlo stabdyti naujas išlaidas arba joms numatyti papildomus pajamų šaltinius.
Kaip brangių naujų įsipareigojimų pavyzdžius ji nurodė maždaug 170 mln. eurų kainuosiantį sveikatos finansavimo pakeitimą, 150 mln. eurų šeimos paketą, paramą pradinių klasių mokiniams ir papildomą pensijų indeksavimą.
Gynybos dalis mažės, tačiau jai teks 4,8 mlrd. eurų
Tris kartus finansų ministro pareigas ėjęs socialdemokratas R. Šadžius pagrindine dabartinio deficito augimo priežastimi laiko staigų gynybos finansavimo padidinimą iki 5 proc. BVP. Jis pabrėžė, kad rytiniame ir šiauriniame NATO pasienyje esančioms valstybėms tenka neproporcingai didelė našta.
Pasak R. Šadžiaus, dėl gynybos finansavimo ir paramos Ukrainai 2026 m. deficito prognozė padidėjo nuo planuotų 2,8 iki 3,3 proc. BVP.
G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad 2026–2027 m. gynybos išlaidos iš esmės neauga, nors deficitas didėja. Finansų ministerija patikslino, kad nominalus Krašto apsaugos ministerijos finansavimas padidės 34,8 mln. eurų, tačiau jo dalis sumažės nuo 5,38 iki 5 proc. BVP.
2027 m. gynybai iš viso numatyta 4,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo lėšos.
R. Šadžius priminė, kad 2016-ieji buvo pirmieji Lietuvos istorijoje metai be biudžeto deficito. Vėliau viešuosius finansus paveikė COVID-19 pandemija, karas ir didelis infliacijos šuolis.
Valstybės kontrolė prognozuoja beveik dvigubas palūkanų išlaidas
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centras apskaičiavo, kad 2027 m. grynosios išlaidos augtų 7,8 proc., nors Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta 4,8 proc. riba. Net pritaikius iki 1,5 proc. BVP gynybos išlaidų išlygą, 2025–2027 m. sukauptas nuokrypis nuo grynųjų išlaidų ribų siektų 3,2 proc. BVP.
Valstybės kontrolė taip pat perspėjo, kad skolos palūkanų išlaidos gali padidėti nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 metais.
R. Šadžiaus vertinimu, papildomoms nuolatinėms išlaidoms reikės didesnių mokesčių pajamų. Jis siūlo grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio pertvarkos, didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą ir svarstyti darbdavių įmokų į pensijų sistemą atkūrimą.
T. Valys biudžeto projektą gynė teigdamas, kad juo vienu metu siekiama skubiai stiprinti gynybą, užtikrinti spartesnį gyventojų pajamų nei kainų augimą ir išlaikyti tvarius finansus. Finansų ministerijos plane numatyta 90 mln. eurų sutaupyti mažinant asignavimus, o dar 197 mln. eurų papildomai surinkti gerinant mokesčių administravimą.
