JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 m. rugsėjo 18 d. paskelbė, kad Jungtinės Valstijos, Danija ir autonominė Danijos Karalystės teritorija Grenlandija susitarė stiprinti amerikiečių karinį vaidmenį saloje. Susitarimas pasiektas po kelis mėnesius trukusių neviešų derybų ir D. Trumpo grasinimų Grenlandiją perimti jėga, tačiau jo galutinis dokumentas dar nepasirašytas.
D. Trumpas paskelbė apie „nuolatinę kontrolę“
D. Trumpas susitarimą pavadino „labai svarbiu, istoriniu ir ypatingu“. JAV prezidento teigimu, jis suteiks Jungtinėms Valstijoms „nuolatinę kontrolę“ Grenlandijos saugumo ir kitų amerikiečių poreikių klausimais.
Prezidentas taip pat pareiškė, kad Vašingtonas nedelsdamas pradės rengti gerokai didesnio karinio buvimo tinkamoje Grenlandijos dalyje planus. Vis dėlto visas susitarimo tekstas rugsėjo 18 d. dar nebuvo paskelbtas, todėl liko neaišku, ar saloje bus statomos naujos JAV bazės.
Pasak JAV Valstybės departamento pareigūno, susitarimas uždraustų NATO nepriklausančioms šalims steigti bazes Grenlandijoje, o jautrias investicijas ten galėtų vykdyti tik Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės. JAV taip pat gautų nuolatines patekimo į Grenlandiją, bazių naudojimo ir skrydžių virš salos teises. Jos galiotų net tuo atveju, jei Grenlandija ateityje taptų nepriklausoma.
D. Trumpas tvirtino, kad joks JAV priešininkas be rašytinio Vašingtono sutikimo Grenlandijoje negalės turėti bazės, dislokuoti karinių pajėgų ar vykdyti jautrių investicijų. Tačiau apie derybas informuotų šaltinių teigimu, susitarimas nesuteiktų Jungtinėms Valstijoms veto teisės sprendimams, priimamiems Grenlandijoje, nors prezidento pareiškimas galėjo sudaryti kitokį įspūdį.
Danija ir Grenlandija pabrėžė išsaugomą suverenitetą
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad susitarimu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas bei teritorinis vientisumas ir Grenlandijos žmonių teisė apsispręsti.
Grenlandijos vyriausybės vadovas Jens-Frederikas Nielsenas teigė, kad susitarimas sustiprins Grenlandijos, Danijos Karalystės, JAV ir viso Vakarų aljanso saugumą. Pasak jo, dokumente taip pat pripažįstami Grenlandijos interesai ir jos vieta tarptautiniame bendradarbiavime.
Susitarimas nenumato salos perdavimo Jungtinėms Valstijoms: maždaug 56 tūkst. gyventojų turinti Grenlandija lieka savivaldi Danijos Karalystės teritorija. Tai neatitinka ankstesnio D. Trumpo siekio, kad JAV įsigytų salą.
Danijos vyriausybė pranešė, kad trijų šalių vyriausybės dokumentą tikisi pasirašyti rugsėjo 21–27 d. vyksiančią savaitę, per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginius Niujorke. Kad susitarimas įsigaliotų, po pasirašymo dar turės būti atliktos būtinos parlamentinės procedūros.
JAV jau naudojasi karinėmis teisėmis Grenlandijoje
Jungtinės Valstijos jau turi plačias bazių naudojimo ir skrydžių teises, įtvirtintas 1951 m. gynybos sutartyje su Danija. Šiaurės vakarų Grenlandijoje jos eksploatuoja Pitufiko kosminę bazę, svarbią perspėjimo apie raketas, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo operacijoms.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio naująjį susitarimą pavadino istoriniu laimėjimu. Jo teigimu, Grenlandija visam laikui liks Šiaurės Amerikos strateginės gynybos erdvės dalimi ir bus neprieinama JAV priešininkams.
Įtampa dėl salos sustiprėjo per 2026 m. liepos 7–8 d. Turkijos sostinėje Ankaroje vykusį NATO viršūnių susitikimą. D. Trumpas tuomet vėl pareikalavo JAV kontrolės Grenlandijoje ir pagrasino išvesti visas amerikiečių pajėgas iš Europos, kai Europos šalys atmetė jo siekį perimti salą.
