Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse, pareiškė, kad Rusija turi atsakyti už Ukrainos vaikų deportavimą, prievartinį perkėlimą ir indoktrinaciją. Pasak ministro, tūkstančių vaikų grąžinimas iš Rusijos ir Baltarusijos yra neatidėliotinas humanitarinis prioritetas.
Ekspertai sistemą sieja su 1,6 mln. vaikų
K. Budrys kalbėjo penktą kartą surengtame aukšto lygio susitikime „Ensuring Accountability for Ukraine“, lietuviškai – „Atsakomybės užtikrinimas Ukrainai“. Jame daugiausia dėmesio skirta Rusijos vykdomam Ukrainos vaikų deportavimui, militarizavimui ir ideologinei indoktrinacijai bei tarptautiniams atsakomybės mechanizmams.
Ministras teigė, kad Rusija okupuotose Ukrainos teritorijose siekia naikinti vaikų ukrainietišką tapatybę, įtraukdama juos į propagandines švietimo programas ir militarizavimo veiklas.
Ukrainos Teisingumo ministerijos registre birželio 15 dieną buvo užfiksuota 20 610 deportuotų arba prievarta perkeltų vaikų atvejų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertai apskaičiavo, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose veikianti indoktrinavimo ir militarizavimo sistema palietė apie 1,6 mln. ukrainiečių vaikų.
Nepriklausomi ekspertai Hervé Ascensio, Elīna Šteinerte ir Stefanas Wolffas nustatė, kad Rusijos politika sudaro koordinuotą sistemą, apimančią švietimą, jaunimo politiką, pilietybės suteikimą ir karinį-patriotinį rengimą.
Jų ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2024 metų rugsėjo 8–11 klasių mokiniams įvestas privalomas dalykas, per kurį mokoma naudotis ginklais, valdyti dronus ir teikti taktinę medicinos pagalbą. Karinio rengimo centruose „Voin“ ginklų ir dronų naudojimo mokomi 14–18 metų vaikai.
Ekspertai taip pat nustatė, kad okupuotose teritorijose ukrainietiškas mokymo turinys pakeistas rusiškomis programomis. Ukrainiečių kalbos mokymas oficialiai panaikintas 2025 metų gruodžio 15 dieną įsigaliojusiu Rusijos Švietimo ministerijos įsakymu.
Rusija su ESBO misija nebendradarbiavo
ESBO tyrimo procedūrą, vadinamą Maskvos mechanizmu, dėl Ukrainos vaikų militarizavimo ir indoktrinavimo gegužės 14 dieną aktyvavo 41 organizacijos dalyvaujanti valstybė, įskaitant Lietuvą. Ekspertų ataskaita paskelbta liepos 9 dieną.
Birželio 2 dieną ekspertai paprašė Ukrainos ir Rusijos vyriausybių bendradarbiauti su tyrimu. Ukraina atsakė po trijų dienų, o Rusijos vyriausybė atsakymo nepateikė ir su misija nebendradarbiavo.
Remdamasis ekspertų išvadomis, K. Budrys pareiškė, kad sisteminga Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizavimas gali būti laikomi persekiojimo formos nusikaltimu žmoniškumui.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dar 2023 metų kovo 17 dieną išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių įgaliotinės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamos neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos ir perkėlimo.
Lietuva vaikų programai skirs mažiausiai 10 mln. eurų
K. Budrys paragino valstybes aktyviau remti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir būsimą Tarptautinę paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisiją.
Rugsėjo 22 dienos duomenimis, apie ketinimą prisijungti prie Specialiojo tribunolo valdymo mechanizmo buvo pranešusios 38 valstybės ir Europos Sąjunga. Tačiau susitarimo įsigaliojimas dar priklausė nuo to, kada dalis valstybių užbaigs savo vidaus procedūras.
Tarptautinės paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisijos konvenciją iki rugsėjo 24 dienos buvo pasirašiusi 41 valstybė, bet ją ratifikavo tik devynios valstybės ir Europos Sąjunga. Komisijai įsteigti reikia 25 ratifikacijų ir pakankamo pradinio finansavimo.
Ministras taip pat pristatė Lietuvos programą „Children First. Protection of Ukraine’s Future“, lietuviškai – „Pirmiausia vaikai. Ukrainos ateities apsauga“. Pagal ją Lietuva numato skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų Ukrainos vaikams grąžinti, reabilituoti ir reintegruoti bei vaikų apsaugos sistemoms stiprinti.
