Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 8 dieną Klaipėdoje su regiono verslo atstovais aptarė tarptautinės prekybos tendencijas, eksporto galimybes ir ekonominio saugumo iššūkius. Ministras pabrėžė, kad Lietuva sieks padėti įmonėms mažinti priklausomybę nuo geopolitinių krizių ir lengviau pasiekti naujas užsienio rinkas.
Vidurio Rytų krizės poveikį jaučia dauguma apklaustų įmonių
Susitikime su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais daug dėmesio skirta padėčiai Vidurio Rytuose ir jos poveikiui tarptautinei laivybai. K. Budrys teigė, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis siekia užtikrinti saugią laivybą, tarptautinės jūrų teisės laikymąsi ir laisvą prekybą strategiškai svarbiuose pasaulio transporto koridoriuose.
Klaipėdos rūmų 2026 metų pavasarį atliktoje narių apklausoje 91 proc. respondentų nurodė jaučiantys karo Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo poveikį savo veiklai. Šis sąsiauris tarp Irano ir Omano jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra svarbus tarptautinės laivybos maršrutas.
Apklausoje 83 proc. respondentų nurodė susidūrę su augančių žaliavų arba energijos kainų poveikiu, o 67 proc. – su didėjančiomis logistikos sąnaudomis. Dar 42 proc. Klaipėdos rūmų narių teigė, kad dėl padėties Vidurio Rytuose sumažėjo jų eksportas arba importas. Dauguma respondentų manė, kad verslui reikalinga valstybės pagalba.
K. Budrys ragino įmones ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių ir investuoti į ilgalaikį energetinį bei ekonominį atsparumą. Pasak ministro, Lietuvos verslas turėtų būti kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių krizių ir pasaulinių žaliavų kainų svyravimų.
Pirmininkavimą ES Lietuva išnaudos prekybos susitarimams
Ministro teigimu, Lietuvai svarbu plėsti prekybinius ryšius su patikimais partneriais ir aktyviai dalyvauti formuojant ES prekybos politiką. Jis nurodė sieksiantis, kad Bendrija plėstų prekybos susitarimų tinklą, kartu stiprintų ekonominį saugumą ir saugotų sąžiningą konkurenciją.
Papildomų galimybių šiems tikslams turėtų suteikti Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Lietuva šiai institucijai, kurioje valstybių narių ministrai derina ir priima ES teisės aktus, pirmininkaus šešis mėnesius – nuo 2027 metų sausio iki birželio.
Tai bus antrasis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Pirmą kartą šias pareigas šalis ėjo 2013 metų liepos–gruodžio mėnesiais.
K. Budrys pabrėžė, kad būsimo pirmininkavimo metu Lietuva galės skatinti naujus ES prekybos susitarimus ir siekti atverti verslui naujas rinkas. Anot ministro, tikslas yra sudaryti Lietuvos įmonėms kuo geresnes sąlygas veikti pasaulinėse rinkose.
Atnaujintas sąrašas nukreipia verslą į perspektyvias rinkas
Susitikime taip pat aptartas 2026 metais atnaujintas Lietuvos prioritetinių eksporto ir inovacijų rinkų sąrašas. Juo valstybės institucijų pastangas numatyta sutelkti į šalis, turinčias didžiausią potencialą Lietuvos verslui.
Atnaujintą sąrašą, įvertinusios rinkų analizę ir verslo poreikius, pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei verslo skatinimu užsiimanti Inovacijų agentūra. Jam balandžio 2 dieną pritarė Ekonominės diplomatijos taryba, kurios posėdžiui pirmininkavo K. Budrys.
Prioritetinėmis eksporto plėtros kryptimis patvirtintos Vokietija, JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lenkija, Italija, Švedija, Danija, Norvegija ir Ukraina.
Prie žvalgybinių rinkų, kurių galimybės dar vertinamos, priskirti Singapūras, Kanada, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, Japonija, Pietų Korėja, Indija ir Brazilija. Inovacijų partnerystės kryptimis patvirtinta 15 rinkų, tarp jų – Nyderlandai, Švedija, Vokietija, JAV, Šveicarija, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Japonija ir Izraelis.
K. Budrio vertinimu, kryptingesnė eksporto politika turėtų padėti Lietuvos įmonėms plėsti veiklą užsienyje, pritraukti investicijų ir stiprinti tarptautines inovacijų partnerystes. Ministras ir Klaipėdos verslo atstovai sutarė palaikyti nuolatinį dialogą, kad galėtų greičiau reaguoti į pasaulio ekonomikos bei geopolitikos pokyčius ir stiprinti Lietuvos verslo konkurencingumą.
