Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sprendimas pasitelkti Lietuvos kariuomenę pasienio su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugai priimtas bendru sutarimu, siekiant apsidrausti nuo galimų provokacijų. Papildomos pajėgos Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) skirtos nuo spalio 8 dienos.
Pasieniečiams padės apie 100 karių
Pasienyje numatyta dislokuoti kuopos dydžio vienetą – apie 100 karių. Jie kartu su VSAT pareigūnais patruliuos pasienio užkardų teritorijose. Prireikus taip pat bus pasitelkiami mobilieji patruliai, stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
Kariuomenės pagalba oficialiai numatyta preliminariai dviem savaitėms, tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kaip tuo metu planuotą operacijos pabaigos datą įvardijo spalio 16-ąją.
Tikslūs karių budėjimo taškai ir laikas viešai neatskleidžiami. Lietuvos siena su Rusija tęsiasi beveik 275 kilometrus, o, pasak R. Kauno, šiame ruože nėra tokio fizinio barjero, koks įrengtas pasienyje su Baltarusija.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius kariuomenės pasitelkimo nevadino neįprastu. Jo teigimu, tai yra laikinas patruliavimo sustiprinimas, o ne karinės pratybos. Krašto apsaugos ministerija šį žingsnį taip pat apibūdino kaip prevencinę priemonę ir įprastą valstybės institucijų bendradarbiavimo praktiką, skirtą pasienio apsaugos pajėgumams sustiprinti.
Pareigūnai pabrėžė, kad grėsmės lygis Lietuvoje nebuvo padidintas, o padėtis pasienyje su Kaliningrado sritimi išliko rami. Panemunėje kalbinti vietos gyventojai teigė padidėjusios grėsmės nejaučiantys.
Sprendimą paskatino incidentai regione
G. Nausėdos vertinimu, geriau pasirengti iš anksto ir net pernelyg apsidrausti, negu pradėti reaguoti tik įvykus incidentui. Prezidentas pažymėjo, kad Europos Sąjungos ir NATO valstybėse pastaruoju metu suintensyvėjo hibridinės operacijos.
Kaip galimų provokacijų pavyzdį šalies vadovas nurodė spalio 6 dienos incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Ten mažiausiai 20 neteisėtų migrantų, lydimų kaukėtų asmenų, mėgino kirsti sieną iš Baltarusijos.
Po šio incidento kaukėti asmenys dar kartą įsibrovė į Latvijos teritoriją, apgadino elektros paskirstymo skydą ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras. Prieš atvykstant pasieniečiams jie pasitraukė atgal į Baltarusiją.
G. Nausėda neatmetė galimybės, kad po migrantus lydinčių asmenų priedanga į kaimyninės valstybės teritoriją galėtų patekti ir galimi pareigūnai, turintys kitų tikslų.
Vertinama neteisėto patekimo iš Rusijos rizika
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sprendimą stiprinti sienos apsaugą aiškino bendra saugumo padėtimi regione, viešais signalais apie galimą mobilizaciją Rusijoje ir incidentu Latvijos pasienyje. Ministras pabrėžė, kad informacija apie galimą mobilizaciją buvo vieša, o ne gauta iš žvalgybos šaltinių.
Lietuvos pareigūnai vertina riziką, kad mobilizacijos vengiantys Rusijos gyventojai gali mėginti neteisėtai patekti į Lietuvą ir čia prašyti prieglobsčio.
M. Katelynas taip pat pavedė ieškoti būdo, kaip fiksuoti konkrečius automobiliais per Lietuvą tranzitu vykstančių Rusijos piliečių maršrutus tarp išorės sienos ir Kaliningrado srities.
