Vaikams trumpėjant dienoms ir keičiantis kasdieniam ritmui, tėvai gali pastebėti pasikeitusią jų savijautą: sunkiau sekasi keltis rytais, mažėja aktyvumas, vaikai tampa irzlesni, prastėja apetitas ar jie mažiau dalijasi įspūdžiais apie savo dienas. Nors šie pokyčiai kartais siejami su nuovargiu ar sezoniniais nuotaikų svyravimais, jie gali signalizuoti ir apie emocinius sunkumus, kuriuos vaikui sunku įveikti savarankiškai.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė pabrėžia, kad nuovargis kaupiasi palaipsniui, o kasdienės užduotys ir mokymosi procesas reikalauja energijos. Svarbu užtikrinti pakankamą poilsį ir palaikyti aiškią dienotvarkę. Reakcija į sezono pokyčius yra individuali, todėl aiškinantis pasikeitusį vaiko elgesį būtina atsižvelgti ir į jo santykius su aplinkiniais.
„Vaikas gali nenorėti atsiverti, nes baiminasi, kad tėvai jo nesupras, nuvertins jo rūpestį ar per stipriai sureaguos. Svarbu suprasti, kas vyksta tarp mūsų, kad vaikas nenori dalytis. Mūsų tikslas – ne tik jį prakalbinti, bet ir suprasti, kaip galime padėti“, – teigia S. Markuckienė.
Vaikui svarbu jausti, kad bus išklausytas
Pastebėjus, kad vaikas tapo neįprastai tylus, užmaršus ar mažiau valgo, psichologė pataria pokalbį pradėti nuo pastebėjimų: „Šiandien esi tylesnis nei įprastai. Kaip jautiesi?“ Pokalbį verta pradėti ramiai, vengiant skubėjimo ar priminimų apie neatliktas užduotis. Nerimastingas klausinėjimas gali paskatinti vaiką dar labiau užsisklęsti savyje.
Psichologė primena, kad nenoras dalytis išgyvenimais gali būti susijęs su privatumo poreikiu ar noru savarankiškai išspręsti problemą, todėl pokalbis neturėtų virsti reikalavimu. Jei vaikas pradeda pasakoti, svarbu leisti jam pačiam paaiškinti, ką išgyvena.
„Išgirdęs, kad nėra dėl ko jaudintis, vaikas gali pasijusti nesuprastas. Geriau ramiai išklausyti ir paklausti: ką tu darei, kaip galvoji elgtis, ar norėtum mano pagalbos ir kokios? Vien tai vaikui padeda pajusti, kad šiuos sunkumus galima spręsti“, – teigia specialistė.
Suaugusiųjų pagalbos vaikui reikia, kai jam trūksta įgūdžių susitvarkyti su išgyvenimais arba situacija tampa per sudėtinga jo gebėjimams. Kartu ieškant sprendimo, vaikas mokosi, kaip elgtis panašiose situacijose ateityje, taip stiprinamas jo emocinis atsparumas.
Kas gali slypėti už rytinių ašarų?
Rytinis nenoras eiti į mokyklą nebūtinai reiškia, kad sunkumų kyla būtent joje. Vaikas gali būti neišsimiegojęs, nerimauti dėl kontrolinio darbo ar santykių su bendraamžiais. Tačiau stiprią reakciją kartais sukelia ir tą rytą namuose įvykęs nesutarimas ar netikėtas planų pasikeitimas.
Pavyzdžiui, jei iš vakaro buvo žadėta, kad vaiką į mokyklą nuveš tėtis, o ryte apie pasikeitusius planus net nepaaiškinus, vaikui gali atrodyti, kad į jį neatsižvelgiama. Nedidelis kasdienybės pakeitimas vaikui gali reikšti, kad jo nuomonė ir jausmai nesvarbūs.
Psichologė pabrėžia, kad nuspėjama dienotvarkė suteikia saugumo. Apie pokyčius verta kalbėti iš anksto ir laikytis duotų pažadų. Artumą padeda palaikyti šeimai įprasti ritualai – pasisveikinimas, atsisveikinimas ar vakaras prieš miegą, priimtini ir pačiam vaikui.
„Kad ir kas per dieną nutiktų, vaikui svarbu jausti, kad mūsų tarpusavio santykis išlieka artimas. Mažesniems vaikams gali patikti žaismingas pasisveikinimas ar savitas rankų paspaudimas, o paaugliams tai jau gali būti nepriimtina. Todėl reikia atsižvelgti į amžių ir pasitikrinti, ar mums įprastas bendravimo būdas vaikui vis dar malonus“, – pataria S. Markuckienė.
Dienos centrai padeda vaikams įveikti sunkumus
Vaikams reikalingą palaikymą suteikia ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojami vaikų dienos centrai. Daugiau kaip 30 tokių centrų visoje Lietuvoje kasdien teikia pagalbą daugiau kaip 800 vaikų, augančių sunkumų patiriančiose šeimose. Čia vaikai susiburia po pamokų, pavalgo, paruošia pamokas, užsiima kūrybine ar edukacine veikla, o centrų darbuotojai padeda jiems ugdyti socialinius įgūdžius, gauti reikalingą pagalbą ir džiaugtis vaikyste.
„Vaikų dienos centruose kasdienės situacijos tampa galimybe mokytis bendrauti, geriau suprasti save ir kitus: priimti, kad draugas gali leisti laiką ir su kitais vaikais, išsakyti savo poreikius, spręsti nesutarimus ar paprašyti pagalbos supykus. Šalia esantys suaugusieji padeda vaikams suprasti savo reakcijas, ieškoti tinkamų būdų spręsti sudėtingas situacijas ir mokytis, kaip panašiais atvejais elgtis ateityje. Taip stiprėja jų socialiniai įgūdžiai, emocinis atsparumas ir gebėjimas savarankiškai tvarkytis su savo išgyvenimais“, – teigia psichologė.
Lapkričio 5 dieną „Circle K“ kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ pradeda socialinę kampaniją „Kartu dėl kiekvieno vaiko gerovės“, kuria kviečia klientus prisidėti prie vaikų emocinės gerovės stiprinimo. Degalinių tinklo generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbios bendros verslo ir visuomenės pastangos.
„Prieš trejus metus pradėję socialinę iniciatyvą, siekėme atkreipti dėmesį į vaikų emocinės sveikatos svarbą ir suteikti konkrečią pagalbą – finansiškai prisidėti prie vaikų dienos centrų kūrimo ir išlaikymo. Juk vaikams palaikymo reikia kiekvieną dieną.
Mums svarbu, kad ši parama pasiektų ir mažesniuose miestuose gyvenančius vaikus, kuriems dažnai trūksta galimybių dalyvauti įvairiose veiklose. Ypač tuos, kurių šeimos susiduria su finansiniais ar kitais kasdieniais sunkumais. Vaikų dienos centrai jiems tampa ne tik saugia vieta po pamokų, bet ir aplinka, kurioje jie gali mokytis, tobulėti, kurti, megzti draugystes, ugdyti socialinius įgūdžius ir jaustis visaverte bendruomenės dalimi. Visa tai padeda vaikams augti savarankiškesniems ir pasirengti suaugusiųjų gyvenimui“, – sako S. Mačiukas.
Socialinės kampanijos metu klientai galės paaukoti 10 ct ar kitą pasirinktą sumą „Circle K“ degalinių kasose. Kampanijai pasibaigus, „Circle K“ padvigubins surinktą paramą savo lėšomis ir perduos ją organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Kampanija vyks iki 2027 m. sausio 6 d.
