Algis Krupavičius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius
Nors pasaulyje politinis sezonas daugelyje šalių yra stiliumi, Kazachstane politinis gyvenimas verda, nes rugpjūčio 23 d. laukia nauji parlamento rinkimai. Jų būtinumą lėmė 2026 m. įgyvendinta konstitucinė reforma, sukūrusi vienų rūmų parlamentą – Kurultajų (145 deputatai, proporcinė sistema), viceprezidento instituciją ir pakeitusi prezidento bei parlamento santykius, kartu sustiprinusi Konstitucinio Teismo vaidmenį. Ši reforma, įsigaliojusi 2026 m. liepos 1 d., iš esmės perkonstruoja valstybės valdymo modelį, siekdama suderinti politinio atstovavimo stiprinimą su stabilumo ir prezidentinės valdžios kontrolės išlaikymu.
Teoriškai reformą galima vertinti per T. Hobeso (politinis stabilumas, saugumas), N. Makiavelio (galios konsolidavimas, legitimizavimas) ir H. Ecksteino kongruencijos teorijos (suderinamumas su socialine-politine kultūra) prizmes. Kadangi Kazachstano kultūroje vyrauja hierarchijos ir paternalizmo elementai, reforma gali būti traktuojama kaip kongruenciją didinanti, tačiau ji greičiau modernizuoja savitą politinę sistemą, selektyviai pritaikydama europietiškas institucijas prie stiprios prezidentinės valdžios ir ribotos partijų konkurencijos.
2026 m. rugpjūčio 23 d. vyksiantys Kurultajaus rinkimai laikytini kritiniais, galinčiais tapti lūžio tašku rinkėjų elgsenoje ir partijų sistemoje. Nauja sistema numato 145 deputatų rinkimą penkerių metų kadencijai pagal proporcinę sistemą visos šalies mastu, pereinant nuo individualaus prie partijų vaidmens. Prieš rinkimus įvyko didžiausios valdančiosios „Amanat“ partijos susijungimas su proprezidentine „Adilet“ platforma, siekiant derinti organizacinį tęstinumą su atnaujintu politiniu įvaizdžiu. Tikėtina, kad šis aljansas laimės, tačiau svarbių pozicijų gali siekti ir „Auyl“ bei „Ak Zhol“ partijos.
Ekonominiu požiūriu, 2026 m. Kazachstano ekonomikos augimas prognozuojamas 4,6 proc. (Lietuvoje apie 2,5 proc.), tačiau vartotojų kainų augimas sieks apie 10,7 proc. (Lietuvoje apie 5,7 proc.). Kiti rodikliai (nedarbas, biudžeto deficitas, valstybės skola) yra palankesni nei Lietuvoje. Po rinkimų pagrindiniai Kurultajaus darbotvarkės uždaviniai bus infliacijos stabdymas, biudžeto išlaidų efektyvumo didinimas, infrastruktūros modernizavimas ir regionų plėtra.
Rinkimai sulaukia tarptautinio dėmesio kaip signalas užsienio partneriams apie Kazachstano siekį išlaikyti stabilumo, reformų ir investicinio patrauklumo įvaizdį. Lietuvai šie rinkimai svarbūs dėl Kazachstano, kaip strateginio ES partnerio regione, politinės sistemos raidos įtakos ES santykiams su Centrine Azija ir regioniniam stabilumui. Ilgainiui reformos gali skatinti politinės atsakomybės ir pilietinio dalyvavimo augimą, jei Kurultajus taps realia konkurencijos arena, arba įtvirtins esamą valdžios struktūrą. Tad svarbiausia ne rinkimų rezultatai, o po jų susiformuosianti politinė praktika, parodysianti, ar Kazachstanas eina atskaitingo valdymo link, ar kuria savitą modelį, grindžiamą stipria prezidentine valdžia.
