Žinia apie beveik 18 mln. eurų trūkumą ekologinių ūkių avansinėms išmokoms sukėlė nerimą Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) nariams. Nors Vyriausybė rado papildomų lėšų, LŠŪS perspėja, kad problema gali kartotis, jei nebus ribojama paramos koncentracija didžiausiuose ūkiuose. Tuo pat metu, Žemės ūkio ministerijai pradėjus mokėti beveik 20 mln. eurų skubios pagalbos dėl pabrangusio kuro ir trąšų, dalis ekologinių gyvulininkystės ūkių liko be šios paramos.
Spalio viduryje žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažino, kad ekologinių ūkių išmokoms trūksta apie 18 mln. eurų, o paramos poreikis išaugo dėl kelių didelių ūkių perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo.
Spalio 29 d. Žemės ūkio ministerija informavo, kad Vyriausybė skyrė papildomus 12,5 mln. eurų išankstinėms išmokoms pagal ekologinio ūkininkavimo ir vietovių su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis priemones. Kartu panaudojus nepanaudotų bendrojo finansavimo lėšų likutį, pinigų avansams turėtų pakakti.
LŠŪS šį sprendimą vertina kaip būtiną, bet laikiną. Sąjunga pabrėžia, kad būtina užtikrinti ilgalaikį ekologinio ūkininkavimo finansavimą ir apsaugoti šeimos ūkius nuo didelių įmonių paramos koncentracijos.
„Žinia apie 18 milijonų eurų trūkumą sukėlė nerimą, nes ekologinio šeimos ūkio veiklą planuojame keleriems metams. Gerai, kad avansams rastas sprendimas. Tačiau jeigu į ekologiją ateinant didelėms įmonėms paramos poreikis auga, norime žinoti, kaip bus apsaugoti ilgus metus šią kryptį pasirinkę šeimos ūkiai. Mums reikia aiškumo dėl galutinių išmokų ir finansavimo ateityje“, – sako ekologinio šeimos ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė.
LŠŪS siūlo nedelsiant inicijuoti privalomą 300 hektarų ribą ekologinėms išmokoms gauti. Ūkiai, viršijantys šį plotą, neturėtų gauti ekologinių išmokų. Sąjungos įsitikinimu, riboti valstybės ir Europos Sąjungos finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami šeimos ūkių gyvybingumui ir ilgalaikiams įsipareigojimams užtikrinti, o ne koncentruojami stambiausių žemės ūkio bendrovių rankose. Ši 300 hektarų riba turėtų būti taikoma ir susijusioms bei bendrai kontroliuojamoms įmonių grupėms, siekiant užkirsti kelią paramos ribojimų apėjimui.
Sąjunga pabrėžia, kad valstybei susiduriant su paramos lėšų trūkumu pirmiausia turi būti apsaugoti šeimos ūkiai. Viešosios paramos tikslas – kuo platesnis gyvybingų ūkių išsaugojimas, o ne neribotas stambiausių žemės ūkio bendrovių subsidijavimas.
Kita beveik 20 mln. eurų pagalba – paskirstyta neteisingai
Kol sprendžiamas ekologinių išmokų finansavimo klausimas, Žemės ūkio ministerija pradeda mokėti 19,576 mln. eurų skubios pagalbos paketą dėl pabrangusio kuro ir trąšų. Ūkininkams nereikės teikti atskirų prašymų – pakaks pasitikrinti banko sąskaitas.
Tačiau iš beveik 20 mln. sumos, ganyklos į remiamų plotų sąrašą neįtrauktos, atskiros išmokos už mėsinius galvijus, avis ar ožkas taip pat nenumatytos. Dėl to ekologinis ūkis, laikantis mėsinius galvijus ir naudojantis tik daugiametes pievas bei ganyklas, bet neturintis kitų pagal šią priemonę remiamų pasėlių ar pieninių karvių, iš šios paramos priemonės negauna nieko.
„Girdžiu, kad vieni intensyviai ūkininkaujantys ūkiai gauna du ar tris tūkstančius eurų, kiti – ir daugiau nei penkis. O mano ekologinis mėsinių galvijų ūkis už daugiametes pievas ir laikomus gyvulius iš šio paramos priemonės negauna nieko. Pašarus ruošiame, bandą prižiūrime, kurą perkame taip pat. Ar teisinga, kad mūsų išaugusios sąnaudos lieka nuošalyje?“ – klausia E. Markevičiūtė.
LŠŪS atkreipia dėmesį, kad ši problema ypač aktuali nederlingose vietovėse, kuriose gyvulininkystė dažnai yra viena iš nedaugelio ekonomiškai įmanomų žemės ūkio veiklų. Šie ūkiai šienauja, ruošia pašarus, prižiūri ganyklas ir patiria kuro sąnaudas, tačiau pagal patvirtintą skubios pagalbos modelį į jas neatsižvelgiama. Dalims daugiamečių pievų taikomi suarimo ir pievos atnaujinimo apribojimai, todėl valstybė, reikalaudama išsaugoti pievas, turėtų įvertinti ir tokių ūkių ekonomines galimybes.
„Kai paramos lėšų ima trūkti, pirmiausia turime klausti, ar jos paskirstomos teisingai. Negalime leisti, kad didžiausi paramos gavėjai ir toliau telktų milijonines išmokas, o šeimos ūkiai liktų nežinioje dėl savo ateities. Todėl iš žemės ūkio ministro tikimės konkrečių sprendimų – nustatyti 300 hektarų ribą, užkirsti kelią jos apėjimui per susijusias įmones ir užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų finansavimą. Ne mažiau svarbu ištaisyti ir skubios pagalbos paskirstymo netolygumus. Pievose gyvulius ganantys ūkininkai taip pat perka kurą, ruošia pašarus ir patiria išaugusias sąnaudas, tačiau šioje paramos priemonėje liko nuošalyje. Valstybės parama turi padėti išsaugoti gyvybingus ūkius visoje Lietuvoje, o ne didinti atotrūkį tarp stambiųjų ir šeimos ūkių“, – sako LŠŪS pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
LŠŪS ragina žemės ūkio ministrą nedelsti ir pateikti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyti ekologinių išmokų ribojimai, ilgalaikio finansavimo užtikrinimas ir papildomos pagalbos galimybės daugiametes pievas prižiūrintiems gyvulininkystės ūkiams.
Sąjungos įsitikinimu, paramos politikos sėkmę turi rodyti ne išmokėtų milijonų ar deklaruotų hektarų skaičius, o tai, kiek ūkių sugeba išlikti ekonomiškai gyvybingi, užtikrinti pajamas savo šeimoms ir tęsti žemės ūkio veiklą Lietuvos regionuose.
