Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 15 d. pareiškė neabejojantis, kad Jungtinių Valstijų sostinės Vašingtono ir Ukrainos sostinės Kyjivo nesutarimus pavyks išspręsti.
Budrys tikisi, kad sąjungininkai ras sprendimą
Ministras žurnalistams sakė, kad sąjungininkų nuomonės išsiskirdavo ir anksčiau, tačiau nesutarimus pavykdavo įveikti, todėl jis nemato pagrindo šįkart tikėtis kitokios baigties.
„Pavyks išspręsti. Ukrainiečiai žino, ką daryti. Matome, kaip ir Europos vieningesnė pozicija turi įtakos JAV laikysenai“, – teigė Budrys.
Donaldui Trumpui sugrįžus į JAV prezidento postą, Vašingtono parama Ukrainai svyravo. Netikėti JAV prezidento pareiškimai socialiniuose tinkluose ne kartą užklupo nepasirengusius ir Kyjivą, ir Maskvą.
„Starlink“ ribojimai sutrikdė Ukrainos dronų operacijas
Naujausią įtampą sustiprino spalio 14 d. be išankstinio perspėjimo pradėti taikyti Ukrainos kariuomenės naudojamų palydovinio ryšio terminalų „Starlink“ greičio apribojimai. Jie sutrikdė vidutinio nuotolio smogiamųjų ir Rusijos orlaiviams perimti skirtų dronų operacijas.
Ukrainos pareigūnų teigimu, ryšys nutrūkdavo dronams viršijus 160 kilometrų per valandą greitį, o kai kuriais atvejais – jau pasiekus 80 kilometrų per valandą. Iki spalio 14-osios vakaro ryšys pagerėjo skrendant iki maždaug 161 kilometro per valandą greičiu, tačiau vienas Ukrainos pareigūnas perspėjo, kad to nepakanka reaktyviniams Rusijos dronams perimti.
Ukrainos pajėgos „Starlink“ tinklą naudoja tolimojo nuotolio dronų misijoms, oro gynybos perėmimo sistemoms, žvalgybai ir fronto logistikai.
Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas apribojimus susiejo su politine padėtimi, tačiau jų priežastis tuo metu nebuvo nepriklausomai patvirtinta. Ukrainos pareigūnai įtarė, kad taip Kyjivas galėjo būti spaudžiamas sutikti su Trumpo reikalavimu nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Aukštas JAV pareigūnas neigė, kad Trumpo administracija prisidėjo prie apribojimų. JAV pareigūnai ukrainiečiams kaip galimą jų priežastį nurodė techninį gedimą.
JAV verslininkas Elonas Muskas pareiškė, kad karinę sistemą „Starshield“ valdo JAV vyriausybė, todėl jos naudojimo ir greičio ribojimus nustato JAV kariuomenė, o galiausiai – prezidentas. Komercinę „Starlink“ paslaugą, anot jo, valdo bendrovė „SpaceX“.
Kyjivas aiškinasi, kodėl sutriko ryšys
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjai dėl ribojimų kreipėsi į Baltuosius rūmus, JAV Centrinę žvalgybos valdybą ir Pentagoną. Baltųjų rūmų atstovai jiems tvirtino nekontroliuojantys „SpaceX“.
Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina negavo įprasto išankstinio perspėjimo apie pirmąją spalio 13-osios nakties Rusijos balistinių raketų ataką, nors apie tris vėlesnes raketų bangas buvo įspėta. Trumpas neigė, kad JAV būtų nutraukusios žvalgybos informacijos perdavimą.
Per Rusijos ataką prieš Kyjivą nuo spalio 13-osios vakaro iki spalio 14-osios ryto žuvo penki, o dar 36 žmonės buvo sužeisti. Zelenskio teigimu, Rusija paleido 39 balistines raketas ir daugiau kaip 100 „Shahed“ tipo dronų. Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos mėgino pasinaudoti Ukrainos „Starlink“ sutrikimais, nuo kurių priklauso ir dalis perėmimo dronų.
Spalio 15 d. Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis pranešė, kad judantiems kariniams įrenginiams skirta „Starshield“ paslauga atkurta ir veikia, tačiau nepatikslino, ar panaikinti visi ribojimai. Dalis dronų sektoriaus atstovų vis dar pranešė apie nevienodą ryšio kokybę, o ministerija toliau aiškinosi ankstesnės dienos sutrikimų priežastis ir aplinkybes.
