JAV žurnalas „The Atlantic“ prezidento Donaldo Trumpo susitarimą pirkti rusišką dyzeliną pavadino Ukrainos „pardavimu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Leidinio vertinimu, planas gali tapti išsigelbėjimu V. Putinui, išdavyste karo nuniokotai Ukrainai ir atverti D. Trumpo aplinkai kelių milijardų dolerių vertės korupcijos galimybių.
Dyzelino kiekis JAV rinkos iš esmės nepakeistų
D. Trumpas apie susitarimą paskelbė spalio 9 dieną po pokalbio telefonu su V. Putinu. JAV prezidentas teigė, kad rusiškas dyzelinas padės sumažinti degalų kainas amerikiečiams, ypač ūkininkams, gyvulių augintojams ir sunkvežimių vairuotojams.
Pradinė siunta turėtų viršyti 300 tūkst. tonų, arba maždaug 2,25 mln. barelių. Pasak D. Trumpo, lapkritį Rusija pateiks dar 500 tūkst. tonų, vėliau – 1 mln. tonų, o per trumpą laiką numatyta pristatyti papildomus 3 mln. tonų.
Tačiau Jungtinės Valstijos pačios yra vienos didžiausių dyzelino gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Šalies naftos perdirbimo gamyklos per parą pagamina apie 5,2 mln. barelių šio kuro, o JAV suvartoja maždaug 3,7 mln. ir eksportuoja daugiau kaip 1,5 mln. barelių.
Todėl pradinė 2,25 mln. barelių siunta atitiktų tik maždaug 16 valandų JAV suvartojimą arba 10 valandų šalies gamybos apimtį. „The Atlantic“ teigimu, toks kiekis neturėtų realaus poveikio nei pasaulinei pasiūlai, nei dyzelino kainoms.
Ilgalaikiu kainų mažėjimu abejoja ir energetikos analitikai. Jų vertinimu, rusiškas dyzelinas greičiausiai būtų nukreiptas iš ankstesnių pirkėjų į kitas rinkas, o ne padidintų bendrą pasaulinę kuro pasiūlą.
Rusijos galimybės tiekti kurą taip pat yra ribotos. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šalies dyzelino gamyba buvo sumažėjusi apie 30 proc. Nuo 2026 metų liepos Maskva ribojo jo eksportą, nes Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms apsunkino vidaus paklausos tenkinimą.
Vašingtonas laikinai sušvelnino sankcijų taikymą
JAV Iždo departamentas, administruojantis šalies ekonomines sankcijas, išdavė laikiną leidimą rusiško dyzelino tiekimui. Iki 2027 metų balandžio 7 dienos sankcijos nebus taikomos siuntoms, kurios į tanklaivius buvo pakrautos ne vėliau kaip spalio 9-ąją.
„The Atlantic“ vertinimu, nors pradinė siunta rinkos nepakeis, jos priėmimas silpnins JAV vadovaujamą sankcijų Rusijai režimą. Leidinys taip pat mano, kad susitarimas skatins Vašingtoną priešintis Ukrainos atakoms prieš Rusijos energetikos objektus.
Kremlius patvirtino esantis pasirengęs tiekti naftą ir jos produktus Jungtinėms Valstijoms bei kitoms pasaulio rinkoms. Rusijos prezidentūra tvirtino, kad tai teigiamai paveiks pasaulio ekonomiką, tačiau V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas neatskleidė, ar Maskvai mainais buvo pažadėta kokių nors nuolaidų.
„The Atlantic“ sieja susitarimą ir su JAV vidaus politika. Leidinio teigimu, smunkant D. Trumpo populiarumo reitingams prezidentui reikia palankaus politinio efekto prieš 2026 metų lapkričio 3 dieną vyksiančius JAV Kongreso rinkimus. Todėl Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai jis esą vertina kaip grėsmę Respublikonų partijos galimybėms.
Žurnalas taip pat pareiškė, kad V. Putinas siekia išnaudoti D. Trumpo pažeidžiamumą korupcijai. Tai yra leidinio vertinimas – įrodymų, kad dėl šio dyzelino susitarimo jau būtų įvykę korupciniai sandoriai, pateikta nebuvo.
Ukraina atmeta reikalavimą vienašališkai nutraukti smūgius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarimą pavadino silpnu stiprių partnerių sprendimu, dovana V. Putinui ir investicija į karo pratęsimą. D. Trumpas į šią kritiką neatsakė.
Vienas Ukrainos pareigūnas teigė, kad JAV prezidento pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pagrasino nutraukti žvalgybos duomenų perdavimą Kyjivui, jeigu Ukraina nesiliaus atakavusi Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. JAV pareigūnas paneigė, kad buvo išsakytas tiesioginis grasinimas, tačiau patvirtino, jog Ukraina buvo raginama nekenkti Amerikos vartotojams.
To paties JAV pareigūno teigimu, D. Trumpas susitarė su Rusija po to, kai V. Zelenskis nepaisė maždaug šešių prašymų sustabdyti smūgius. Ukraina siūlė abipuses energetikos paliaubas, pagal kurias smūgių energetikos objektams atsisakytų abi kariaujančios pusės, tačiau Vašingtonas siekė vienašališko Ukrainos atakų nutraukimo.
„The Atlantic“ įspėjo, kad galimas JAV žvalgybos informacijos tiekimo Ukrainai nutraukimas smarkiai susilpnintų Kyjivo karinius pajėgumus.
Spalio 11 dieną šeši JAV senatoriai – keturi respublikonai ir du demokratai – paragino D. Trumpo administraciją nedelsiant atsisakyti rusiško dyzelino plano. Jie pareiškė, kad Kongresas nebuvo konsultuotas ir negavo įstatymuose numatyto tokio sprendimo pagrindimo.
