2026 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Reaguodamas į pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilusias diskusijas ir išryškėjusias teisinio reguliavimo spragas dėl verslininkų Dainos ir Antano Bosų rekreaciniame komplekse „Gamtos perlas“ laikomų trijų meškų ir septynių lūšių likimo, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas įregistravo Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas. Jomis siūloma panaikinti galimybę nugaišinti ar nužudyti sveikus laukinius gyvūnus vien todėl, kad jų savininkas neteko leidimo juos laikyti.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad panaikinus leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą, per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą, ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, gyvūnai savininko sprendimu turi būti perduoti kitiems asmenims, turintiems teisę ir tinkamas sąlygas juos laikyti, arba gali būti nugaišinti ar nužudyti, laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Pasak L. Jonausko, toks reguliavimas yra ydingas, o sveiko gyvūno eutanazija neatitinka gyvūnų gerovės principų.
„Gyvūno nugaišinimas turi būti kraštutinė priemonė, taikoma dėl aiškių veterinarinių ar saugumo priežasčių, o ne administracinis būdas išspręsti situaciją, kai leidimo netekęs savininkas neturi kam gyvūno perduoti. Vien tai, kad per nustatytą terminą nepavyko surasti naujo laikytojo, negali tapti pakankamu pagrindu gyvūną nugaišinti. Sveiko gyvūno eutanazija, kai nėra veterinarinių indikacijų, nepagydomos ligos, nepakeliamų kančių ar tiesioginės grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų saugumui, neatitinka gyvūnų gerovės principų“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys siūlo įstatyme atsisakyti nuostatos, leidžiančios, panaikinus leidimo laikyti laukinius gyvūnus galiojimą, šiuos gyvūnus nugaišinti ar nužudyti.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko manymu, gyvūnai turėtų būti perduodami asmenims ar įstaigoms, turinčioms teisę ir tinkamas sąlygas jais rūpintis.
L. Jonauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia Laukinių gyvūnų globos centras, kurio paskirtis – priimti, gydyti ir reabilituoti paimtus, konfiskuotus ar sužeistus laukinius gyvūnus. Išgydyti ir savarankiškai gamtoje galintys gyventi gyvūnai paleidžiami į natūralias buveines, o kiti gali būti perduodami tinkamas sąlygas ir teisę juos laikyti turintiems asmenims.
„Valstybė jau turi instituciją, galinčią prisidėti ieškant gyvūnui tinkamo ir humaniško sprendimo. Todėl teisinis reguliavimas turi būti orientuotas ne į gyvūno sunaikinimą, bet į jo apsaugą, laikiną globą, reabilitaciją ir atsakingą perdavimą. Kartu turime pasirūpinti, kad Laukinių gyvūnų globos centrui būtų suteikti tam reikalingi ištekliai bei įgaliojimai“, – teigia L. Jonauskas.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
