Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugsėjo 10 d. įregistravo Teismų įstatymo pataisas, kuriomis teisėjų amžiaus ribą siūloma padidinti nuo 65 iki 70 metų. Opozicijos atstovai kelia klausimą, ar projektas nėra pritaikytas susisiekimo ministro Juro Taminsko tėvui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Algirdui Taminskui, tačiau J. Olekas teigia sprendžiantis sisteminę teismų problemą.
Nauja riba galiotų ir daliai dabartinių teisėjų
Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Naujoji 70 metų riba būtų taikoma ne tik vėliau paskirtiems, bet ir pareigas jau einantiems teisėjams, jeigu įstatymo įsigaliojimo dieną jų įgaliojimai dar nebūtų pasibaigę ir jie nebūtų sulaukę 65 metų.
Tačiau iki 2026 m. gruodžio 31 d. dėl amžiaus pareigų netekusių teisėjų įgaliojimai nebūtų atkurti. Projekte aiškiai numatyta, kad įstatymas neatkuria iki jo įsigaliojimo pasibaigusių teisėjo įgaliojimų.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, nuo rugsėjo 18 d. iki 2026 metų pabaigos 65 metų sulauks 13 teisėjų, o 2027-aisiais šią amžiaus ribą pasieks dar 26 teisėjai.
Daugiausia artimiausiu metu 65 metų sulauksiančių teisėjų dirba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose – po keturis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose tokių teisėjų yra trys.
Opozicija pataisą susiejo su ministro tėvu
Prieš įregistruodamas projektą J. Olekas jo nederino nei su teisėjų savivaldos institucija Teisėjų taryba, nei su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Ši aplinkybė paskatino teisininkų ir politikų svarstymus, kam konkrečiai siūlomas pakeitimas galėtų būti aktualus.
„15min“ atkreipė dėmesį, kad pataisa leistų pratęsti karjerą ir dabartinio susisiekimo ministro J. Taminsko tėvui A. Taminskui. Jis gimė 1962 m., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju dirba nuo 2017 m. spalio. Todėl 2027 m. sausio 1 d., kai siūloma pradėti taikyti naująją tvarką, A. Taminskas patektų į teisėjų, kuriems galėtų būti pritaikyta 70 metų riba, grupę.
Dėl to opozicijos atstovai iškėlė klausimą, ar pataisos nėra rengiamos konkrečiai ministro tėvui. J. Olekas tokį vertinimą atmeta ir tvirtina matantis platesnį poreikį teismuose išlaikyti didelę profesinę patirtį sukaupusius teisėjus.
Projektas grindžiamas teisėjų trūkumu
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė 65 metų riba gali didinti teisėjų trūkumą, likusių teisėjų darbo krūvį ir bylų nagrinėjimo trukmę. Ilgiau dirbantys patyrę teisėjai taip pat galėtų užbaigti ilgai nagrinėjamas bylas ir perduoti sukauptas žinias jaunesniems kolegoms.
J. Olekas siūlo visiems teisėjams vienodai taikomą 70 metų ribą, o ne individualius sprendimus dėl kiekvieno 65 metų sulaukusio teisėjo įgaliojimų pratęsimo. Tokia pozicija grindžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teisėjų nepriklausomumo.
Projekto rengėjai taip pat remiasi kitų Europos valstybių praktika. Europos Tarybos duomenimis, 70 metų riba taikoma Čekijoje, Danijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje, o Ispanijoje teisėjai gali dirbti iki 72 metų.
Vokietijos federalinių teisėjų amžiaus riba didinama iki 67 metų. Estijoje nustatyta 67 metų riba tam tikrais atvejais gali būti pratęsta.
