JAV supranta Lietuvos poreikį atkurti visavertį diplomatinį atstovavimą Kinijoje, rugsėjo 17 dieną Vašingtone pareiškė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, diplomatiniai ryšiai yra viena pagrindinių valstybės užsienio politikos priemonių ir savaime neturi vertybinio krūvio.
Ministras diplomatinį atstovavimą vadina būtina priemone
K. Budrio teigimu, Lietuva privalo turėti visą diplomatinį arsenalą, leidžiantį įgyvendinti valstybės užsienio politikos tikslus.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva turi ambasadas net Rusijoje ir Baltarusijoje, todėl nemato pagrindo ginčyti diplomatinio atstovavimo Kinijoje būtinybę.
„Politika yra esmė. Tikslai yra esmė. Kaip mes juos įgyvendiname, įrankius kokius turime, kiekviena valstybė turi pati pasidaryti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad JAV ir Lietuvos darbotvarkės Kinijos klausimu nėra vienodos apimties, tačiau abiejų valstybių tikslai sutampa ekonominio saugumo srityje.
Lietuva ir JAV stiprina kritinių žaliavų tiekimo grandines
Per Lietuvos, JAV ir Europos Sąjungos atstovų pokalbius Vašingtone buvo aptarta, kaip stiprinti ekonominį saugumą Kinijai manipuliuojant tiekimo sąlygomis, naudojantis pramonės gamybos perviršiais, iškraipant rinką ir ribojant patekimą į savo rinką.
Pasak K. Budrio, Lietuva ir JAV šiais klausimais yra bendramintės. Strateginių sektorių ir technologijų, kurios ateityje formuos pasaulio ekonomiką, srityje Lietuva yra viename bloke su JAV, o ne su Kinija, sakė ministras.
Rugsėjo 17 dieną K. Budrys susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir pristatė Lietuvos siekį prisijungti prie „Pax Silica“ deklaracijos dėl atsparių kritinių žaliavų bei pažangiųjų technologijų tiekimo grandinių.
Abu pareigūnai taip pat pasirašė dvišalę Lietuvos ir JAV pagrindų sutartį dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Ja siekiama įvairinti kritinių žaliavų tiekimą, skatinti investicijas į jų gavybą ir perdirbimą, didinti tiekimo grandinių atsparumą bei mažinti strategines priklausomybes.
Lietuva į šią partnerystę ketina įnešti savo kompetencijas aukštųjų ir pažangiųjų technologijų gamybos, kritinių medžiagų perdirbimo bei logistikos srityse.
K. Budrio pareiškimai nuskambėjo prieš rugsėjo 21–27 dienomis lauktą Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą Vašingtone. Ministras sakė, kad JAV darbotvarkė Kinijos atžvilgiu yra gerokai platesnė, tačiau ekonominio saugumo tikslai sutampa su Lietuvos interesais.
Vilnius santykius su Pekinu mėgina atkurti nuo 2021 metų krizės
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 metais, Lietuvai leidus Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Pekinas tų metų lapkričio 21 dieną pareiškė, kad pasirinktas atstovybės pavadinimas sudaro „vienos Kinijos, vieno Taivano“ įspūdį, ir pažemino diplomatinius santykius iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos 2025 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad Kinija nutraukė savo ambasados Vilniuje veiklą, pavedė savo interesams atstovauti misijai prie Europos Sąjungos ir atmetė Lietuvos pasiūlymą ieškoti abiem šalims priimtino atstovybių atkūrimo būdo.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įsipareigota normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, kokį turi kitos ES valstybės narės.
Rugsėjo 2 dieną M. Sinkevičius pareiškė iš K. Budrio besitikintis pažangos iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį ir aiškaus veiksmų plano santykiams atkurti.
