Lietuva ir Jungtinės Valstijos rugsėjo 17 dieną Vašingtone pasirašė dvišalį bendradarbiavimo dokumentą, kuriuo siekiama užtikrinti saugesnį kritinių žaliavų tiekimą, skatinti investicijas į jų gavybą bei perdirbimą ir mažinti strategines priklausomybes.
Šalys per pusmetį atrinks prioritetinius projektus
Dokumentą JAV sostinėje esančio Valstybės departamento Colino L. Powello sutarčių salėje pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija dokumentą vadina dvišale pagrindų sutartimi, o JAV Valstybės departamentas ir naujienų agentūra „Reuters“ – pagrindų bendro supratimo memorandumu.
Susitarimu numatoma stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandinių atsparumą ir jas diversifikuoti. Investicijas ketinama skatinti ne tik mineralų gavybos, bet ir jų perdirbimo srityje.
M. Rubio pareiškė, kad saugus kritinių mineralų tiekimas ir perdirbimas būtini tiek XXI amžiaus ekonomikai, tiek gynybai. Pasak jo, Lietuva ir JAV per šešis mėnesius ketina nustatyti prioritetinius bendrus projektus ir jų finansavimui telkti valdžios bei privataus sektoriaus išteklius.
Viešuose pranešimuose apie pasirašymą konkretūs projektai, juose galinčios dalyvauti įmonės ir numatomos investicijų sumos nebuvo įvardyti.
Lietuva siūlo technologijų ir perdirbimo kompetencijas
Lietuva prie partnerystės ketina prisidėti aukštųjų bei pažangiųjų technologijų gamybos, kritinių medžiagų perdirbimo ir logistikos kompetencijomis. M. Rubio Lietuvą pavadino pasauline fotonikos lydere, o šią technologijų sritį išskyrė kaip vieną šalies pranašumų bendradarbiaujant su JAV.
K. Budrys ekonominį saugumą įvardijo antruoju Lietuvos užsienio politikos prioritetu po tiesioginio, arba „kietojo“, saugumo. Ministro teigimu, sprendimas prisidėti prie JAV iniciatyvos buvo priimtas pasikonsultavus su Lietuvos verslu, o partneryste siekiama konkrečių didelių projektų.
„Šiandien ekonominis saugumas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis“, – sakė K. Budrys. Jo vertinimu, susitarimas gali padėti pritraukti investicijų, didinti Lietuvos konkurencingumą, mažinti geopolitines bei verslo rizikas ir įtraukti šalį į atsparesnes transatlantines tiekimo grandines.
Dokumento pasirašymui Lietuvos Vyriausybė buvo pritarusi anksčiau rugsėjį.
Lietuvoje pirmiausia bus vertinamas geologinis potencialas
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalyje nėra išžvalgytų kritinių žaliavų telkinių. Lietuvos 2026–2030 metų planu pirmiausia siekiama įvertinti šalies geologinį potencialą, o ne pradėti šių žaliavų gavybą.
URM nurodo, kad analogiškus dvišalius susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis jau buvo sudariusios Lenkija, Jungtinė Karalystė, Australija, Japonija ir Malaizija.
Atskiras Europos Sąjungos ir JAV strateginės partnerystės memorandumas kritinių mineralų srityje buvo pasirašytas balandžio 24 dieną Vašingtone. Jį pasirašė už prekybą ir ekonominį saugumą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius ir M. Rubio. Kartu buvo sutarta dėl ES ir JAV kritinių mineralų veiksmų plano.
Ši partnerystė apima visą vertės grandinę – žvalgybą, gavybą, apdorojimą, rafinavimą, perdirbimą ir medžiagų atgavimą. Joje taip pat numatytas bendradarbiavimas investicijų, inovacijų ir geologinio kartografavimo srityse.
