Buvusio Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio vadovaujamas parlamentinis klubas „Rozwój Plus“ spalio 31 dieną paskelbė siūlysiantis konstruktyvų nepasitikėjimą Donaldo Tusko vyriausybe. Vietoje jos politikas ragina sudaryti techninį kabinetą, kuriam iki 2027 metų parlamento rinkimų vadovautų buvęs Lenkijos Seimo maršalka Marekas Jurekas.
Morawieckis siūlo Jureką į pereinamojo premjero postą
Morawieckio teigimu, techninė pereinamojo laikotarpio vyriausybė turėtų nuraminti politinę padėtį ir surengti sąžiningus rinkimus, kuriuose būtų išrinkta nauja parlamentinė dauguma.
Jurekas Lenkijos Seimo, šalies parlamento žemųjų rūmų, maršalka buvo 2005–2007 metais. Pats Morawieckis Lenkijos vyriausybei vadovavo 2017–2023 metais.
Konstruktyvus nepasitikėjimas Lenkijoje reiškia, kad Seimas gali atstatydinti vyriausybę tik kartu išrinkdamas naują premjerą. Todėl Morawieckio iniciatyvai reikėtų parlamentinės daugumos ne tik prieš Tuską, bet ir už Jureko kandidatūrą.
Morawieckis taip pat pareiškė, kad Lenkijos Konstituciniam Tribunolui būtinas „perkrovimas“. Pasak jo, dėl pertvarkos sutaria skirtingos politinės jėgos, tačiau joje neturėtų dalyvauti asmenys, kuriuos Morawieckio politinė stovykla kaltina neteisėtais veiksmais prieš šią instituciją.
Teisėja mėnesiui perėmė vadovavimą Tribunolui
Politinė iniciatyva paskelbta kilus aštriam konfliktui dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės. Spalio 30 dieną ilgiausiai teisėja dirbanti Anna Korwin-Piotrowska paskelbė vienam mėnesiui sustabdanti Tribunolo pirmininko Bogdano Święczkowskio ir vicepirmininko Bartłomiejaus Sochańskio tarnybines funkcijas bei perimanti vadovavimą institucijai.
Tą pačią dieną Lenkijos generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas pateikė penkis prašymus panaikinti šių teisėjų neliečiamybę: keturis dėl Święczkowskio ir vieną dėl Sochańskio. Prašymai sudarė 224 puslapius, o kartu Tribunolui buvo perduota 50 tomų su galimais nusikaltimais susijusios bylos medžiagos.
Panaikinus neliečiamybę būtų galima abu teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau leidimą tam turi duoti pats Konstitucinis Tribunolas.
Tusko vyriausybė tvirtina, kad permainos būtinos siekiant depolitizuoti instituciją. Premjeras pažadėjo užtikrinti, kad Tribunolas veiktų nepriklausomai ir laikydamasis Konstitucijos.
Święczkowskis, anksčiau dirbęs partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės teisingumo viceministru, ir Sochańskis siejami su PiS. Tuskas kaltino Święczkowskį trukdžius dabartinės Seimo daugumos išrinktiems teisėjams pradėti darbą.
PiS, valdžiusi Lenkiją 2015–2023 metais, sprendimus griežtai pasmerkė. Partijos kritikai Lenkijoje ir Europos Sąjungoje savo ruožtu kaltina ją politiškai pajungus svarbiausias šalies teismines institucijas.
Prezidentas grįžo į Varšuvą, o policija sulaikė protestuotojus
Po sprendimų prie Konstitucinio Tribunolo sostinėje Varšuvoje rinkosi protestuotojai, tarp jų PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis ir kraštutinių dešiniųjų politikai. Spalio 31-osios vakarą demonstracijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
Policija pranešė spalio 30 dieną sulaikiusi tris protestuotojus, kai dalis minios mėgino pralaužti Tribunolo teritorijos užtvarą ir mėtė daiktus į pareigūnus.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis tą dieną nutraukė skrydį į Senegalą ir grįžo į Varšuvą. Jis susitiko su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku Zbigniewu Kapińskiu, vėliau nuvyko į Konstitucinį Tribunolą ir teigė padėjęs Święczkowskiui patekti į pastatą. Prezidentas įvykius pavadino viešosios tvarkos pažeidimu ir prievartiniu konstitucinės institucijos perėmimu.
Spalio 31 dieną Nawrockis dėl krizės konsultavosi su PiS, „Rozwój Plus“, Konfederacijos, partijos „Razem“, Lenkijos liaudies partijos, „Lenkija 2050“ ir kitų parlamentinių jėgų atstovais. Tuskas šiose konsultacijose nedalyvavo.
