Tūkstančiai jaunų žmonių spalio 31-ąją Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dešimtyse kitų Vokietijos miestų protestavo prieš politinį elitą, kuris, demonstrantų teigimu, ignoruoja jaunimo problemas. Taip Vokietija prisidėjo prie platesnės Europos jaunimo protestų bangos.
Jaunimas reikalavo daugiau lėšų mokykloms
Akcijas 34 miestuose suplanavo iniciatyva „GenZ regelt!“ – jos pavadinimą galima versti „Z karta susitvarkys“. Protestuotojai reikalavo daugiau lėšų mokykloms, priklausomybių gydymui ir psichoterapijai, mažesnio pragyvenimo išlaidų spaudimo, didesnio socialinio teisingumo ir ryžtingesnės klimato politikos.
Iniciatyva taip pat pasisakė prieš privalomąją karo tarnybą ir valstybės vykdomos priežiūros plėtrą.
Berlyno moksleivė Lara Breitenbach ragino daugiau investuoti į socialines paslaugas, švietimą ir klimato apsaugą. Kita moksleivė Janelle Schulz pasakojo, kad jos mokykloje dėl vandens žalos griūva lubos, trūksta mokytojų ir neveikia tualetai.
Organizatoriai ir policija skelbė skirtingus skaičius
Iki demonstracijų pradžios organizatorių svetainėje dalyvavimą vienu paspaudimu buvo pažymėję daugiau kaip 182,1 tūkst. žmonių, tačiau daugelyje miestų į gatves išėjo gerokai mažiau protestuotojų.
Iniciatyvos atstovas Amadeo prieš pat 20 val. pareiškė, kad visoje Vokietijoje protestavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Jis teigė dar negavęs šešių–aštuonių miestų duomenų. Bendro oficialaus policijos įvertinimo tuo metu nebuvo.
Vokietijos sostinės Berlyno policija pagrindinėje akcijoje prie Brandenburgo vartų suskaičiavo apie 5 tūkst. dalyvių ir nurodė, kad renginys praėjo beveik be incidentų. Hamburge, šiaurinėje Vokietijos dalyje, eitynėse dalyvavo apie 6,7 tūkst. žmonių.
Pasibaigus oficialioms akcijoms kilo smurtas
Vokietijos policijos profesinės sąjungos atstovas Andreasas Roßkopfas pagrindines Z kartos akcijas apibūdino kaip labai taikias, tačiau pažymėjo, kad joms pasibaigus Berlyne, Frankfurte, Kelne, Hamburge ir Štutgarte padėtis paaštrėjo.
Berlyne atskiros vakaro eitynės, prasidėjusios Rosenthalerio aikštėje, išaugo iki maždaug 3,5 tūkst. dalyvių. Policijos duomenimis, per jas padaryta įvairių nusikalstamų veikų, o 27 pareigūnai buvo lengvai sužeisti.
Frankfurte riaušininkai išdaužė kelių parduotuvių vitrinas ir plėšė patalpas. Iš ginklų parduotuvės paimti ginklai vėliau buvo atgauti. Į policininkus taip pat mėtyti akmenys, buteliai ir Molotovo kokteiliai.
Kelne oficiali akcija prasidėjo apie 14.15 val., tačiau dėl kaukių ir pirotechnikos jai neleista tęstis eitynėmis. Apie 16 val. organizatorė renginį užbaigė, o po vėlesnių išpuolių prieš pareigūnus policija panaudojo vandens patranką. Kelno policijos vadovas Johannesas Hermannsas teigė, kad taikiai dėl savo ateities protestuoti norėjusių jaunuolių akciją infiltravo smurto siekę ekstremistai.
Hamburge dalis žmonių naudojo pirotechniką, slėpė veidus, padegė užtvaras ir mėtė daiktus į pareigūnus. Apie 22 val. policija patikrino ir laikinai sulaikė maždaug 120 asmenų, pas kuriuos rasta pirotechnikos. Mieste iš viso dirbo apie 1,3 tūkst. policininkų.
„GenZ regelt!“ atstovas Amadeo pareiškė, kad iniciatyva negalėjo kontroliuoti to, kas vyko pasibaigus oficialioms akcijoms, ir atsiribojo nuo smurto. Jis paskelbė apie ketinimą vėl mobilizuoti jaunimą lapkričio 20 dieną.
Nuo iniciatyvos atsiribojo Vokietijos federalinė moksleivių konferencija BSK, suabejojusi jos organizacinio komiteto skaidrumu. BSK lapkričio 20-ąją taip pat planavo savo protesto dieną.
