Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova spalio 31 dieną paskelbė, kad su Ukraina susitarta reguliariai rengti humanitarines misijas. Pareiškimas paskelbtas pasibaigus misijai Rusijos okupuotame Oleškų mieste, esančiame Chersono srityje Ukrainos pietuose. Iki publikacijos paskelbimo Ukrainos valdžios institucijos jos teiginio apie tokį susitarimą nebuvo nei patvirtinusios, nei paneigusios.
Ombudsmenai siekia tęsti panašias misijas
J. Lantratova susitarimą pavadino labai svarbiu žingsniu. Pasak jos, spalio 30 dieną pasibaigus misijai gyvenimo sąlygos Oleškuose tebėra itin sunkios. Rusijos įgaliotinė teigė toliau bendradarbiaujanti su Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotiniu Dmytro Lubinetsu ir sieksianti padėti mieste likusiems gyventojams.
„Associated Press“ spalio 31 dieną pranešė, kad D. Lubinetsas ir J. Lantratova atskiruose pareiškimuose kalbėjo apie susitarimą tęsti darbą dėl panašių humanitarinių misijų.
D. Lubinetsas spalio 30 dieną išreiškė viltį, kad Oleškų misija bus tik pradžia, o jos metu sukaupta patirtis taps naujo reagavimo į sudėtingas humanitarines krizes mechanizmo pagrindu.
Ukrainos ombudsmeno tarnyba misiją apibūdino kaip bendrą D. Lubinetso ir J. Lantratovos operaciją, kurios tikslas buvo suteikti pagalbą civiliams ir sudaryti sąlygas saugiai išvykti visiems to pageidaujantiems. D. Lubinetsas ir jo tarnyba už pagalbą bei tarpininkavimą rengiant operaciją padėkojo JAV pirmajai poniai Melaniai Trump.
Paliaubos atvėrė kelią pagalbai ir evakuacijai
Vietinės paliaubos Oleškų apylinkėse prasidėjo spalio 27 dieną ir turėjo galioti iki lapkričio 1-osios. „Reuters“ jas pavadino ilgiausia vietine kovų pertrauka nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Per paliaubas buvo išminuoti humanitarinės misijos maršrutai, į Oleškus nugabenta maisto, vaistų ir kitų atsargų, o civiliams suteikta galimybė išvykti. Misijos pradžioje mieste, skirtingais vertinimais, dar buvo likę apie 1 700–2 000 žmonių. Prieš karą Oleškuose gyveno maždaug 24 tūkst. gyventojų.
Žmonėms buvo pasiūlyti trys pasirinkimai: evakuotis į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, vykti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas arba pasilikti Oleškuose ir gauti atgabentų maisto bei medicinos atsargų.
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją vykę gyventojai buvo vežami per Rusijos okupuotą Krymą į Rusijos miestą Anapą, iš ten skraidinami į Baltarusiją. Spalio 31 dieną jie kirto sieną ir pasiekė Ukrainos kontroliuojamą Černihivo sritį šalies šiaurėje.
Ukrainos institucijos tikslaus sugrįžusių žmonių skaičiaus nepaskelbė. M. Trump anksčiau buvo nurodžiusi, kad humanitarinis konvojus galėtų saugiai išvežti daugiau kaip 750 žmonių. D. Lubinetso duomenimis, vyriausiam į Ukrainą grįžusiam Oleškų gyventojui buvo 94 metai, o jauniausias buvo kiek vyresnis nei vienų metų vaikas.
Dalis žmonių, pasirinkusių vykti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, buvo apgyvendinti laikinoje prieglaudoje Rusijos okupuotame Simferopolyje, Kryme.
Kremlius misijos nesieja su platesniu taikos procesu
Rusija ir Ukraina skirtingai aiškino ankstesnę Oleškų izoliaciją. Kyjivas kaltino Maskvą neleidus į miestą įvežti humanitarinės pagalbos ir išvežti civilių. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad tam trukdė ukrainiečių minos ir apšaudymai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigiamai įvertino abiejų šalių žmogaus teisių įgaliotinių dialogą. Tačiau jis pabrėžė, kad Oleškų operacija buvo pavienis atvejis, kurio negalima tiesiogiai perkelti į platesnį Rusijos ir Ukrainos taikos procesą.
