Kitais metais numatomas 3,8 proc. biudžeto deficitas yra dabartinio finansų ministro lengvabūdiškumo pasekmė, kurią numatė Seimo liberalai vos tik paskyrus Taurimą Valį į postą Vyriausybėje.
Lankydamasis Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje šių metų liepą, T. Valys savo planavimo stilių vienareikšmiškai supriešino su atsakingu ir tvariu požiūriu į valstybės finansus.
„Štai ir sulaukėme: dėl socialdemokratų demografinės programos ir riboto naudingumo priemonių šeimai Lietuva kitais metais pažeis Mastrichto kriterijų. Gynybos finansavimas šiuo atveju liks priedanga prieš Europos Komisiją, nes krašto apsaugos biudžetas augs tik formaliai – 0,75 proc., kad išlaikytų 5 procentų nuo BVP ribą. Deficitą pirmiausia išpūs socialdemokratų demografinė programa, o tai reiškia, kad valdžiai turbūt reikės skolintis. Net jeigu pagal šią abejotiną programą šalyje gims daugiau kūdikių, jie ateityje patys ir susimokės už savo gimimą – valstybės skolą padengdami mokesčiais“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų pastebėjimu, šiame amžiuje didesnis negu trijų procentų valdžios sektoriaus deficitas susidaro tik trečią kartą, tačiau anais atvejais kildavo dėl pasaulinių sukrėtimų: 1999 m. Rusijos krizės, 2008 m. finansų krizės ir 2020 m. koronaviruso pandemijos.
