Lietuvos kariai nuo spalio 8 dienos dvi savaites padės pasieniečiams saugoti sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi, tačiau prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sprendimą sieja su signalais apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje ir rizika, kad jos vengiantys žmonės mėgins neteisėtai patekti į Lietuvą.
Pasieniečiams gali padėti iki 100 karių
M. Katelynas spalio 7 dieną paprašė krašto apsaugos ministro Roberto Kauno skirti karių, kurie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) kontroliuoti Lietuvos sieną su Kaliningrado sritimi.
R. Kaunas iš pradžių teigė, kad kariuomenė šiame pasienyje bus pasitelkta „keletui artimiausių savaičių“. Vėliau M. Katelynas patikslino, kad sustiprintas apsaugos režimas numatytas dviem savaitėms.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, kariai į pagalbą VSAT siunčiami preliminariai dviem savaitėms, tačiau šis terminas prireikus galės būti pratęstas. Anksčiau R. Kaunas buvo nurodęs, kad sieną planuojama saugoti iki spalio 16 dienos ir tam gali būti skirta iki 100 karių.
Kariuomenė numatė skirti kuopos dydžio vienetą, kuris kartu su pasieniečiais patruliuos pasienio užkardų prižiūrimose teritorijose. Atsižvelgiant į poreikį, gali būti pasitelkti mobilūs patruliai, įrengti mobilieji stebėjimo postai ir siunčiami Karo policijos ekipažai.
Sprendimą paskatino migracijos ir mobilizacijos rizika
M. Katelynas sakė sprendimą priėmęs gavęs atitinkamų Lietuvos tarnybų signalų ir įvertinęs nepakankamus VSAT pajėgumus. Pasak ministro, pasieniečių darbo krūvis bei pamainų skaičius didėja, tačiau pačių pareigūnų daugiau neatsiranda, todėl reikalinga kariuomenės pagalba.
Ministro teigimu, savaitę iki jo komentaro 43 migrantai mėgino patekti į Pietų Lietuvos teritoriją, tačiau šis bandymas buvo užkardytas.
Papildomą susirūpinimą sukėlė ir spalio 6 dienos incidentas Latvijos bei Baltarusijos pasienyje. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė, kad mažiausiai 20 migrantų lydėjo kaukėti ginkluoti asmenys. Pasak Latvijos kariuomenės, jie grasino kariams ir stūmė migrantus Latvijos link.
Sprendimas taip pat siejamas su galima nauja mobilizacija Rusijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 23 dieną pareiškė, kad Rusija po rugsėjo 18–20 dienomis vykusių parlamento rinkimų gali mobilizuoti dar 300 tūkst. žmonių. Tai buvo Ukrainos vertinimas, o ne patvirtintas Rusijos sprendimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį teiginius apie galimą mobilizaciją po rinkimų pavadino „nesąmone“ ir tvirtino, kad jais siekiama sukelti paniką.
Lietuvos pasienyje padėtis išlieka rami
M. Katelynas pabrėžė, kad karių pasitelkimas yra prevencinė priemonė. Pasak jo, padėtis Lietuvos pasienyje išlieka rami, o grėsmės lygis nėra pasikeitęs.
Spalio 8 dieną VSAT taip pat pranešė, kad pasienyje su Kaliningrado sritimi tebėra ramu. Neteisėtų migrantų iš Baltarusijos tą dieną nebuvo fiksuota jau penktą parą iš eilės.
Karių pasitelkimas Lietuvos pasienyje su Baltarusija tuo metu nebuvo svarstomas.
