JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 8 d., iš Graikijos sostinės Atėnų oro uosto išvykdamas į Portugaliją, pareiškė, kad Vašingtonas nori stiprios Europos ir stiprių partnerių žemyne. Pasak jo, kuo sąjungininkės stipresnės visuomeniniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu, tuo stipresnis visas NATO Aljansas.
Rubio gyrė Vokietiją, o dalį NATO narių ragino paskubėti
M. Rubio teigė matantis daug gerų ženklų, nes nemažai valstybių jau ėmėsi stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Jis išskyrė Vokietiją, kuri, pasak JAV valstybės sekretoriaus, „žengia į priekį“ ir atlieka savo dalį.
Kartu M. Rubio sakė, kad kai kurios šalys vis dar delsia, iš dalies dėl vidaus politinio spaudimo. Jis pabrėžė manantis, kad didesnės gynybos pastangos naudingos visoms sąjungininkėms.
2025 m. birželio 25 d. Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso valstybės įsipareigojo iki 2035 m. gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms kasmet skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Bent 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama pagrindinėms gynybos reikmėms, o iki 1,5 proc. – kritinei infrastruktūrai, tinklų apsaugai, civiliniam pasirengimui, inovacijoms ir gynybos pramonei. Pažangą numatyta peržiūrėti 2029 metais.
Atėnuose susitarta stiprinti saugumo ryšius
Spalio 7 d. M. Rubio ir Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis vadovavo šeštajam JAV ir Graikijos strateginio dialogo raundui. Per derybas Atėnuose aptartas energetikos, gynybos, saugumo, prekybos ir kultūrinis bendradarbiavimas.
M. Rubio paskelbė apie memorandumą, kuriuo kuriama bendra saugumo programa ir stiprinamas JAV bei Graikijos teisėsaugos institucijų keitimasis kovos su terorizmu informacija. „15min“ pranešė, kad susitarimas apima ir keitimąsi informacija apie prekybą narkotikais, tačiau viešame bendrame abiejų valstybių pareiškime atskirai patvirtintas tik teisėsaugos bei kovos su terorizmu bendradarbiavimo išplėtimas.
Per strateginį dialogą taip pat paskelbta apie 4 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškos karinės technikos pardavimą Graikijai, šios šalies partnerystę su JAV Floridos valstijos Nacionaline gvardija ir šarvuotųjų transporterių „Stryker“ perdavimą.
Europą paragino pabusti iš „ilgo miego“
Tą pačią dieną Atėnų Pnykso kalvoje, Akropolio fone, M. Rubio paragino Vakarų valstybes grįžti prie savo civilizacinių šaknų, o Europą – pabusti iš „ilgo miego“.
Jis tvirtino, kad Vakarų civilizacija atsidūrė kryžkelėje, ir perspėjo, jog per artimiausią dešimtmetį priimti sprendimai lems, ar Vakarai išlaikys pirmaujančią padėtį, ar patirs sąstingį bei nuosmukį. Kalbėdamas apie „nacionalinės galios“ siekį, M. Rubio kartu ragino atkurti ir stiprinti institucijas bei sąjungas, kad grėsmės būtų atremtos bendrai.
Keturių dienų kelionę po Europą M. Rubio pradėjo spalio 5-osios vakarą Islandijoje. Kitą dieną šalies sostinėje Reikjavike jis susitiko su užsienio reikalų ministre Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir ir ministre pirmininke Kristrún Frostadóttir. Vizito darbotvarkėje dominavo Arkties saugumas, gynybinis ir ekonominis bendradarbiavimas.
JAV valstybės sekretorius Islandiją pavadino ilgą laiką itin svarbiu postu slaptiems priešininkų veiksmams stebėti ir jiems atgrasyti. Vizitas vyko po rugsėjį pasiekto susitarimo didinti JAV buvimą Grenlandijoje, tačiau Islandijos pareigūnai buvo gavę M. Rubio patikinimą, kad Vašingtonas jų šalyje nieko nedarys be jos sutikimo.
Paskutinė kelionės stotelė buvo Portugalijos sostinė Lisabona. Portugalijos vyriausybės darbotvarkėje buvo numatyta, kad spalio 8 d. vidurdienį M. Rubio priims ministras pirmininkas Luísas Montenegro.
