Konstitucinis Teismas spalio 8 d. grąžino Vilniaus apygardos teismui prašymą įvertinti partnerystės registravimo reguliavimo konstitucingumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepakankamai pagrindė, kodėl dabartinis reguliavimas galėtų prieštarauti Konstitucijai.
Teismas nepaaiškino, kodėl tvarka turėtų būti nustatyta konkrečiame įstatyme
Vilniaus apygardos teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo ją įregistruoti kaip civilinės būklės aktą.
Prašyme buvo ginčijamos Civilinio kodekso 3.229 ir 2.19 straipsnių nuostatos, taip pat tai, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme nėra numatyta galimybė įregistruoti partnerystę.
Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijos nuostatas dėl žmogaus orumo apsaugos, asmens neliečiamumo, lygybės prieš įstatymą ir teisingumo vykdymo. Taip pat remtasi konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad dėl nustatytos registravimo tvarkos nebuvimo praktikoje kyla teisinio neaiškumo. Vis dėlto, jo vertinimu, prašyme nepateikta pakankamų konstitucinių teisinių argumentų.
Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl Konstitucija neleistų įstatymų leidėjui partnerystės registravimo tvarkos nustatyti atskiru įstatymu ir kodėl tokia tvarka būtinai turėtų būti įrašyta būtent į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą.
Prašymas grąžintas dėl jo pagrindimo trūkumų, todėl Vilniaus apygardos teismas, juos pašalinęs, galės pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Registravimo spragą gali užpildyti bylą nagrinėjantis teismas
Konstitucinis Teismas kartu pažymėjo, kad asmens teisinę padėtį keičianti partnerystė pagal Civilinio kodekso 2.18 straipsnį yra civilinės būklės aktas.
Kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės registravimo tvarkos, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas gali užpildyti šią spragą individualiu sprendimu. Tokiu atveju jis gali vadovautis teisės aktais, nustatančiais kitų civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
Dainius Žalimas šį išaiškinimą interpretuoja taip, kad pagal įstatymo analogiją turėtų būti taikoma partnerystei artimiausio instituto – santuokos – registravimo tvarka. Jo vertinimu, civilinės metrikacijos įstaiga pagal teismo sprendimą turėtų padaryti atitinkamą civilinės būklės akto įrašą.
Tai yra Žalimo pateikta Konstitucinio Teismo sprendimo interpretacija – pats teismas tiesiogiai nenurodė, kad partnerystė visais atvejais turi būti registruojama būtent pagal santuokai taikomą tvarką.
Žalimas ir ministrė nesutaria, kas turi pradėti registravimą
Žalimo nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas dar kartą patvirtina, kad Teisingumo ministerija negali stabdyti partnerystės registravimo vien todėl, jog Seimas nėra priėmęs specialaus įstatymo. Atsakomybę jis sieja su teisingumo ministre Rita Tamašuniene, kuri tvirtina Civilinės būklės aktų registravimo taisykles.
Tamašunienė laikosi priešingos pozicijos. Jos teigimu, registruoti partnerystes be Seimo priimto įstatymo nėra įmanoma, o ministerija, savarankiškai sukūrusi tokią sistemą, peržengtų savo įgaliojimus ir pažeistų valdžių padalijimo principą.
Ministrė argumentuoja, kad partnerystės registravimas sukeltų ne vien formalių, bet ir platesnių teisinių pasekmių, įskaitant paveldėjimo bei nuosavybės santykius. Todėl esmines tokio reguliavimo sąlygas, jos vertinimu, turi nustatyti įstatymų leidėjas.
2026 m. gegužę Teisingumo ministerija taip pat teigė negalinti įvykdyti teismų sprendimų dėl techninių kliūčių ir nevienodai nurodomų jų adresatų. Atskiruose sprendimuose įpareigojimai buvo skiriami valstybei, ministerijai, Registrų centrui arba civilinės metrikacijos įstaigoms.
Iki gegužės 27 d. ministerija aukštesnės instancijos teismams buvo apskundusi keturis sprendimus. Tuo metu 14 tos pačios lyties šeimų dėl sprendimų nevykdymo buvo kreipusios į antstolius, o vienoje byloje paskirta po 10 eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.
Rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė dar vieną ministerijos apeliacinį skundą, paliko galioti dviejų moterų partnerystės pripažinimą ir nurodė, kad registravimo pareiga tenka valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos. Ši nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Konstitucinis Teismas spalio 8-osios sprendime priminė, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi valstybės institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims. Žalimas kelia klausimą, ar už sąmoningą jų nevykdymą ateityje negalėtų būti taikomas Baudžiamojo kodekso 245 straipsnis. Tai yra jo teisinė ir politinė pozicija, o ne Konstitucinio Teismo išvada.
