Spalio 8-9 dienomis finansų viceministras Januš Kizenevič Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) bei Euro grupės (EG) posėdžiuose. Pagrindinės diskusijų temos bus bendro susitarimo dėl Rinkos integracijos ir priežiūros paketo (MISP) siekis, bankų konkurencingumo stiprinimas ir energetikos rinkų poveikis euro zonos ekonomikai.
ECOFIN posėdyje bus siekiama politinio sutarimo dėl Rinkos integracijos ir priežiūros paketo. Valstybės narės iš esmės pritaria MISP tikslams mažinti kapitalo rinkų fragmentaciją, paprastinti tarpvalstybinę veiklą ir stiprinti priežiūros nuoseklumą ES lygmeniu. Lietuva pabrėžia, kad MISP sėkmė priklausys nuo subalansuoto ir proporcingo požiūrio. Šalies pozicija yra, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) priežiūra turėtų būti taikoma tik didžiausiems, sistemiškai reikšmingiausiems rinkos dalyviams bei infrastruktūroms, turintiems aiškų tarpvalstybinį poveikį, naudojant objektyvius ir nuosekliai visoms valstybėms narėms taikomus kriterijus.
Taip pat ECOFIN posėdyje bus aptariamas Europos Komisijos Komunikatas dėl bankų sektoriaus konkurencingumo ir bendrosios bankininkystės rinkos. Šio komunikato pagrindu rengiamas teisės aktų pasiūlymų paketas, kurio pateikimas ir derybos numatytos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
„Pritariame visapusiškam požiūriui į ES bankų sektoriaus konkurencingumo stiprinimą. Šiame kontekste reguliavimo supaprastinimą ir didesnį proporcingumą laikome vienu svarbiausių prioritetų, tačiau derybose dėl šio pasiūlymo kviesime šalis nares nepamiršti, kad supaprastinant bankų reguliavimą itin svarbu išlaikyti aukštą finansinio stabilumo bei indėlininkų ir vartotojų apsaugos lygį“, – prieš posėdį teigė viceministras J. Kizenevič.
Posėdyje bus diskutuojama apie tolesnę paramą Ukrainai, aptariami Tarybos įgyvendinimo sprendimai dėl Kovos su atsparumo mažinimu (RRF), tvirtinamos išvados dėl klimato kaitos finansavimo, apibendrinamas 2026 m. semestras ir išmoktos pamokos.
Planuojama patvirtinti atnaujintą Čekijos 2027–2030 m. vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą ir Čekijos bei Graikijos prašymus taikyti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą dėl padidėjusių išlaidų gynybai ir energetiniam saugumui. Taip pat bus aptariamas pasirengimas spalio 15 d. vyksiančiam G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui bei TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams.
Euro grupės posėdyje bus aptariama pažanga kuriant Taupymo ir investicijų (SIU) ir Kapitalo rinkų sąjungą (CMU). Diskusijos taip pat bus skirtos viešųjų finansų veiksmingumo ir efektyvumo didinimo iššūkiams bei galimybėms, taip pat energetikos rinkų poveikiui euro zonos ekonomikai.
„Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis energijos kainoms dar kartą parodo, kad energetinė nepriklausomybė yra ne tik saugumo, bet ir ekonominio atsparumo klausimas. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, išorės sukrėtimų poveikis yra ypač juntamas, todėl turime toliau mažinti savo pažeidžiamumą – investuoti į vietinę atsinaujinančios energijos gamybą, elektros tinklus ir energetinį atsparumą. Kuo mažesnė mūsų priklausomybė nuo išorinių energijos šaltinių, tuo geriau galime apsaugoti ekonomiką ir gyventojus nuo geopolitinių sukrėtimų“, – akcentavo viceministras J. Kizenevič.
