Integruotai Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai pirminius pasiūlymus pateikė 12 įmonių ir konsorciumų, spalio 28 dieną paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Maždaug 5 mln. eurų vertės projekto sutartį tikimasi pasirašyti gruodį.
Iš 19 pareiškėjų pasiūlymus pateikė 12
Valstybės užsakymas buvo paskelbtas rugsėjo 4 dieną, o paraiškas įmonės galėjo teikti iki rugsėjo 14-osios. Pradiniame konkurso etape KAM sulaukė 19 paraiškų, tačiau pirminius pasiūlymus pateikė 12 dalyvių.
Tarp jų yra ir pavienių Lietuvos įmonių, ir Lietuvos bei užsienio partnerius jungiančių konsorciumų.
Projektas bus vykdomas trimis etapais. Įvertinus galutinius pasiūlymus, pirmajame etape numatoma atrinkti iki trijų dalyvių. Antrasis ir trečiasis etapai bus tęsiami su vienu geriausiai įvertintu konkurso dalyviu.
Sistema sujungs sensorius ir perduos perspėjimus
Kuriama sistema realiuoju laiku turėtų apdoroti Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų sensorių, radarų bei kitos infrastruktūros duomenis. Tam numatoma pasitelkti ir dirbtinį intelektą.
Sistema turėtų padėti tiksliau aptikti, identifikuoti ir sekti dronus bei kitas oro grėsmes, taip pat sudaryti sąlygas greičiau perspėti visuomenę. Informacija apie aptiktą objektą būtų perduodama atitinkamos teritorijos institucijų ir tarnybų vadams bei kritinės infrastruktūros objektų valdytojams.
Judančio objekto sekimas turėtų būti nenutrūkstamai perduodamas iš vienos Lietuvos teritorijos į kitą. Į bendrą koordinuotą sistemą ketinama sujungti Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kitų valstybės institucijų pajėgumus.
KAM viešai neatskleidžia konkrečių reagavimo algoritmų, sprendimų priėmimo kriterijų ir stebėjimo priemonių išdėstymo, nes tai yra operacinė informacija.
Bandomasis sprendimas turėtų veikti 2027-ųjų pradžioje
Veikiantį bandomąjį sprendimą ministerija tikisi turėti 2027 metų pradžioje. Tais pačiais metais sistema turėtų sujungti visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuoti bendrą oro situacijos vaizdą.
2028 metais ją planuojama integruoti su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bei sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.
Ministerijos teigimu, sprendimas kuriamas remiantis Ukrainos patirtimi kovojant su bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis. Valstybės užsakymas papildys KAM kuriamą nacionalinį mažosios oro gynybos pajėgumą ir turėtų aktyviau įtraukti šalies gynybos pramonę bei technologijų kūrėjus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad stiprinant oro gynybą būtina pasitelkti Lietuvoje dirbančius inžinierius, programuotojus ir privataus verslo ekspertus.
Tokie valstybės užsakymai yra Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatyta gynybos inovacijų finansavimo priemonė. Ja siekiama Lietuvoje kurti gynybai reikalingas technologijas ir išlaikyti šaliai svarbias technologines kompetencijas.
