Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gaunantiems daugiabučių gyventojams pagal naują finansavimo modelį numatoma padengti 50 arba 80 proc. energinį efektyvumą didinančių renovacijos priemonių išlaidų. Paramos dydis priklausys nuo namo šildymo būdo, o kiekvieno buto savininko finansinė padėtis bus vertinama atskirai, nors visas daugiabutis ir toliau bus atnaujinamas kaip vienas projektas.
Iškastiniu kuru šildomiems būstams skirs 80 proc. paramą
Pažeidžiamais namų ūkiais bus laikomi būsto savininkai, gaunantys būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose gyvenantiems šios grupės žmonėms valstybė kompensuos 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Tokia pati parama bus taikoma, jeigu centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės nei 20 megavatų galios katilinėje, techniškai negalinčioje naudoti neiškastinio kuro.
Neiškastiniu kuru šildomų daugiabučių savininkams, gaunantiems šildymo išlaidų kompensaciją, bus dengiama 50 proc. tokių išlaidų. Abiem pažeidžiamų namų ūkių grupėms projekto rengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos bus kompensuojamos visiškai.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), administruojančios renovacijos paramą, direktoriaus pavaduotojos programų vystymui Jūratės Lepardinienės teigimu, didesnė parama iškastinį kurą naudojančių namų gyventojams numatyta dėl didesnės energijos kainų augimo rizikos. Ja taip pat siekiama mažinti priklausomybę nuo taršesnių energijos šaltinių.
Už 50 kv. metrų butą gyventojui liktų iki 3,6 tūkst. eurų
APVA pateiktame orientaciniame pavyzdyje 50 kv. metrų butui tenkanti tinkamų finansuoti energinio efektyvumo priemonių suma siekia apie 7,2 tūkst. eurų. Pritaikius 80 proc. paramą, savininkui liktų sumokėti apie 1,4 tūkst. eurų, o gavus 50 proc. paramą – apie 3,6 tūkst. eurų.
Tikroji suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizavimo priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Kitiems to paties daugiabučio gyventojams bazinė parama sieks 15, 20 arba 25 proc. Jos dydis priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir savivaldybės grupės. Indeksas bus apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Už šilumos punkto bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, savivaldybės architektūros kokybės gairių taikymą ir skydinę renovaciją galės būti pridedama po 5 procentinius punktus. Bendra parama taip galės padidėti iki 40 proc.
APVA duomenis apie gyventojus tikrins pati
Sprendimą dėl viso namo atnaujinimo, kaip ir anksčiau, priims butų bei kitų patalpų savininkai. Paraišką APVA pateiks daugiabučio projekto administratorius.
Gyventojams nereikės rinkti pažymų ar papildomai įrodinėti teisės į šildymo išlaidų kompensaciją. APVA šią informaciją tikrins Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje prieš sudarant paramos sutartį ir dar kartą prieš išmokant paramą už įgyvendintas priemones.
Dar iki paraiškos pateikimo gyventojai galės APVA konsultacijų centruose pasitikslinti, ar jiems priklauso didesnė parama. Tokie centrai veikia visuose dešimtyje Lietuvos regionų.
Planuojamu kvietimu siekiama kompleksiškai atnaujinti apie 640 daugiabučių ir paremti daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. iš jų būtų priskirti pažeidžiamiems. Renovavus pastatus reikės pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti bent 40 procentų.
Pažeidžiamų namų ūkių kompleksinei renovacijai Lietuvos socialiniame klimato plane numatyta 133 mln. eurų, o kitų namų ūkių paramai iš Klimato kaitos programos – 126 mln. eurų. Lengvatines paskolas teiks Europos investicijų banko atrinktas „Artea“ bankas. Šiam finansavimo mechanizmui iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų skirta 100 mln. eurų.
