Vilnietė ir jurbarkietė per du atskirus sukčiavimo atvejus neteko iš viso 31 704 eurų. Apie abu nusikaltimus policijai pranešta spalio 27 dieną: vienos moters pinigai nuskaičiuoti suvedus banko prisijungimo duomenis galimai fiktyvioje svetainėje, kita buvo įtikinta investuoti internetu.
Į Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą kreipėsi 1962 metais gimusi moteris. Ji nurodė, kad spalio 27 dieną apie 9.30 val., būdama namuose, bandė prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės.
Moteriai suvedus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jos sąskaitos apgaule buvo nuskaičiuoti 14 444 eurai.
Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
Tą pačią dieną į Jurbarko policijos komisariatą kreipėsi 1967 metais gimusi moteris. Jos nurodytas sukčiavimas prasidėjo dar birželio 23-iąją, kai su namuose buvusia jurbarkiete per programėlę „WhatsApp“ susisiekė nepažįstamas, rusų kalba bendravęs asmuo.
Jis įtikino moterį investuoti internetinėje investavimo platformoje. Policijos duomenimis, iš jurbarkietės apgaule išviliota 17 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Policijos aprašomoje tipinėje investicinio sukčiavimo schemoje auka iš pradžių įkalbama pervesti nedidelę sumą, o virtualioje paskyroje jai rodomas tariamas pelnas. Kai žmogus mėgina atsiimti investuotus pinigus, sukčiai neretai pareikalauja papildomų „mokesčių“ ir taip palaipsniui išvilioja vis daugiau lėšų.
Policija pabrėžia, kad bankų ir teisėsaugos darbuotojai telefonu neprašo elektroninės bankininkystės kodų ar slaptažodžių. Įtarus sukčiavimą rekomenduojama nedelsiant skambinti numeriu 112.
Spalio 27-osios policijos suvestinė parengta remiantis pirmine informacija, todėl tyrimų aplinkybės dar gali būti tikslinamos.
