Pasibaigus aktyviems ūkio darbams, apibendrinami šių metų žemės ūkio sezono rezultatai. Pirminiais duomenimis, bendras grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje prilygsta praėjusių metų rodikliams, tačiau ypatingai gerai šiemet sekėsi auginti pupas, kurių kiekis ir kokybė viršijo lūkesčius.
Pasak „Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovo Justo Eimonto, bendras šalies grūdinių ir kitų kultūrų derlius gali siekti apie 7,5–8 mln. tonų, tai yra keliais šimtais tūkstančių tonų daugiau nei pernai. Nors galutiniai skaičiai paaiškės po viso derliaus eksporto, pirminiai rezultatai rodo, kad, nepaisant nepalankių oro sąlygų, šiųmetinis derlius yra ne prastesnis nei ankstesniais metais. Ypač išsiskyrė pupos – jų užauginta beveik rekordiškai daug.
Šiemet bendras pupų derlius turėtų siekti mažiausiai 450 tūkst. tonų, o tai beveik dvigubai daugiau nei pernai (256 tūkst. tonų) ir yra didžiausias derlius per pastarąjį dešimtmetį. Lietuvos ūkininkų apklausa, atlikta sausį, rodė, kad beveik pusė (48%) tikėjosi panašaus derliaus kaip pernai, o 26% – geresnio.
Beveik rekordiniame lygyje šiemet buvo ir miežių derlius, galintis siekti apie 750 tūkst. tonų. Nors deklaruotų miežių plotai sumažėjo, užauginta daugiau. Derlingumas svyravo tarp 5–10 tonų iš hektaro, nepaisant to, kad dalis žieminių miežių plotų iššalo ir teko juos atsėti vasariniais. Pasak J. Eimonto, didžioji dalis Lietuvos miežių auginama pašarui arba salyklui ir eksportuojama.
Biržų rajone ūkininkaujantis Evaldas Patkauskas dalijasi gerais rezultatais, ypač džiaugdamasis miežių derliumi – apie 6 tonos iš hektaro. Pasak jo, ūkyje, kuriame auginami kviečiai, miežiai, rapsai, pupos ir kukurūzai, šiemet miežiai buvo ekonomiškai naudingiausi, o itin gera kaina prisidėjo prie neprastų ūkio finansinių rezultatų.
Rapsų derlius taip pat buvo pakankamai geras – vidutiniškai 3–4 tonos iš hektaro, o bendras jų kiekis siekė apie 950 tūkst. tonų. Nors rapsų plotų deklaruota mažiau, derlingumas išaugo, todėl bendras rezultatas prilygsta ankstesniam sezonui. Ūkininkas E. Patkauskas pasiekė 4,4 tonos iš hektaro, pasitelkęs tikslingai parinktas priemones ir pasinaudojęs palankiomis oro sąlygomis.
Daugiausia, kaip įprasta, prikulta kviečių – apie 5 mln. tonų. Tačiau šiemet kviečių kokybei nerimo sukėlė fuzariozė ir mikotoksinai, paveikę dalį derliaus dėl nenuspėjamų oro sąlygų. Nepaisant to, nepažeistų kviečių kokybė šiemet vertinama kaip geresnė, su aukštu baltymingumu ir geru kritimo lygiu.
