Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuo 2026 metų pradžios iki rugsėjo 27-osios už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus nubaudė 201 fizinį asmenį. Daugiau kaip 40 žmonių nubausti už neteisėtą filmo „Mūšis po mūšio“ („One Battle After Another“) atsisiuntimą ir platinimą.
Dauguma pažeidimų padaryti naudojantis „Torrent“
LRTK Teisės skyriaus vedėjo Vadimo Gasperskio teigimu, absoliuti dauguma šiemet nustatytų pažeidimų buvo susiję su neteisėtu kūrinių atsisiuntimu ir platinimu naudojantis „Torrent“ technologija.
Pagal nustatytų pažeidimų ir nubaustų žmonių skaičių pirmavo filmas „Mūšis po mūšio“. Tarp kitų dažnai neteisėtai siųstų ir platintų kūrinių LRTK įvardijo filmą „Vilko gomurys“, serialą „A Knight of the Seven Kingdoms“, „Hario Poterio“ filmų sagą bei filmus „Pietinia kronikas“, „Mikis 17“ ir „Kopa. Antra dalis“.
Tačiau šie duomenys neparodo viso piratavimo masto Lietuvoje. Komisija stebi tik tuos kūrinius, dėl kurių apsaugos į ją kreipiasi patys teisių turėtojai, todėl į statistiką patenka ne visi šalyje neteisėtai siunčiami filmai ir serialai.
IP adresas dar neįrodo žmogaus kaltės
Užfiksavusi pažeidimą LRTK pirmiausia nustato konkretų IP adresą. Tuomet iš interneto prieigos paslaugų teikėjo gaunama informacija, su kuriuo abonentu tuo metu buvo susietas šis adresas ir kieno vardu sudaryta interneto paslaugų sutartis.
Vis dėlto sutarties turėtojas nėra automatiškai pripažįstamas pažeidėju. Jis kviečiamas pateikti paaiškinimus, o jo nurodytos aplinkybės vertinamos kartu su kitais per tyrimą surinktais duomenimis.
V. Gasperskio teigimu, namų interneto ryšiu dažnai naudojasi keli žmonės. Nagrinėjant atvejį gali paaiškėti, kad kūrinį atsisiuntė ne sutarties turėtojas, o jo sutuoktinis, vaikas ar kitas šeimos narys. Pasitaiko ir nepilnamečių padarytų pažeidimų.
Jeigu nepakanka duomenų konkretaus asmens administracinei atsakomybei pagrįsti, nuobauda jam neskiriama. Pasak LRTK atstovo, tokių atvejų pasitaiko nemažai.
Komisija taip pat vertina, ar žmogus bendradarbiauja, pateikia paaiškinimus ir padeda nustatyti faktines aplinkybes. Nereagavimas į LRTK kreipimąsi tyrimo nesustabdo – byla gali būti nagrinėjama pagal jau surinktus duomenis.
Pirmą kartą dažniausiai siūloma sumokėti 140 eurų
Už pirmą tokį autorių ar gretutinių teisių pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje numatyta 280–600 eurų bauda. Tačiau pateikus administracinį nurodymą paprastai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos – 140 eurų.
Jeigu administracinis nurodymas neįvykdomas, byla nagrinėjama toliau ir gali būti skirta 280–600 eurų bauda. Už pakartotinį pažeidimą gresia 600–850 eurų bauda.
V. Gasperskis nurodė, kad pakartotiniai pažeidimai nėra dažni: daugeliui žmonių pakanka pirmojo LRTK kreipimosi ir informacijos apie gresiančią atsakomybę.
Komisijos vertinimu, piratavimo padėtis Lietuvoje gerėja. Tam įtakos turi kovos su neteisėtu turiniu priemonės, didesnis legalių platformų pasirinkimas ir prieinamumas bei augantis gyventojų pragyvenimo lygis. Palyginti su padėtimi prieš dešimt ar daugiau metų, visuomenės požiūris į legalų turinio vartojimą ir autorių teisių apsaugą taip pat pastebimai pagerėjo.
2025 metais LRTK skyrė 146 administracines nuobaudas – penkis įspėjimus ir 141 baudą. Iš jų 134 nuobaudos buvo skirtos už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus. Dažniausia bauda siekė 140 eurų, o apytikslė bendra per metus paskirtų baudų suma buvo 28 220 eurų. Daugiau kaip 30 žmonių pernai nubausti už filmo „Pietinia kronikas“ neteisėtą atsisiuntimą ir platinimą.
