Prancūzijos karinė parama Saudo Arabijai bus „griežtai gynybinio pobūdžio“, sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot. Paryžius ketina siųsti karių, radarų ir gynybos sistemų, kad padėtų apsaugoti nuo Jemeno husių atakų Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą prie Raudonosios jūros.
Paryžius sieks apsaugoti svarbų naftos terminalą
Apie pajėgų dislokavimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė rugsėjo 24-osios vakarą. Prancūzijos pajėgumai pirmiausia bus skirti Janbu – pagrindiniam Saudo Arabijos žalios naftos eksporto terminalui šalies vakaruose, prie Raudonosios jūros – apsaugoti.
Šį terminalą atakavo Jemeno husių judėjimas. Jo raketų ir dronų smūgiai Saudo Arabijai kartojasi nuo 2026 metų liepos, kai po kelerius metus trukusių paliaubų atsinaujino karas Jemene. Saudo Arabija karinėmis priemonėmis remia Jemeno vyriausybės pajėgas, kovojančias su husiais.
Husių taikiniais tapo ne tik Saudo Arabijos naftos infrastruktūra ir Janbu terminalas, bet ir su karalyste susijusi laivyba Raudonojoje jūroje. Judėjimas siekia blokuoti Saudo Arabijos energijos išteklių eksportą, nukreiptą šiuo jūrų keliu po to, kai Irano atakos sutrikdė laivybą Hormūzo sąsiauryje – pagrindiniame išėjime iš Persijos įlankos.
E. Macronas rugsėjo 18 dieną teigė, kad į Janbu vedantis Rytų–Vakarų naftotiekis leido per terminalą nukreipti kelis milijonus barelių naftos per dieną. Tačiau, pasak prezidento, po husių smūgių šie kiekiai smarkiai sumažėjo.
Prancūzijos vadovas dislokavimą susiejo ir su siekiu atkurti naftos tiekimą bei sumažinti smarkiai išaugusias degalų kainas.
Ministras atmeta Prancūzijos įsitraukimą į karą
Valstybinio televizijos kanalo „France 2“ paklaustas, ar Paryžius tampa Saudo Arabijos karo su husiais partneriu, J.-N. Barrot atsakė: „Visiškai ne.“ Jis pabrėžė, kad Prancūzijos pagalba bus skirta gynybai, o ne puolamosioms operacijoms.
Ministras priminė, kad nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios Prancūzija regione jau dislokavo karinių pajėgumų savo sąjungininkams ir partneriams apsaugoti. Anot jo, tai nereiškė, kad Prancūzija tapo konflikto šalimi.
Prancūzijos kariuomenės štabas taip pat apibūdino planuojamą misiją kaip gynybinę. Jis nurodė palaikantis glaudų dialogą su Saudo Arabija dėl kritinės infrastruktūros apsaugos ir teigė, kad dislokavimu siekiama stiprinti regiono stabilumą bei saugoti Prancūzijos interesus ir partnerius.
Tačiau Prancūzijos kraštutinių kairiųjų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas perspėjo, kad karių siuntimas reiškia įsikūrimą karo veiksmų zonoje. Jis pareikalavo neleisti Prancūzijai tapti kariaujančia šalimi.
Pajėgų skaičius dar nepaskelbtas
J.-N. Barrot teigimu, Prancūzijos dislokavimo mastas priklausys nuo Saudo Arabijos sostinės Rijado išreikštų poreikių, pačios Prancūzijos pajėgumų ir tolesnės padėties raidos. Iki rugsėjo 26 dienos Paryžius nebuvo paskelbęs nei siunčiamų karių skaičiaus, nei konkrečių gynybos sistemų, nei datos, kada jos pradės veikti.
Pasak Prancūzijos dienraščio „Le Monde“, atakos prieš Saudo Arabiją sustiprėjo rugsėjo 3 dieną prasidėjus plataus masto husių puolimui. Po jo rugsėjo 11-ąją buvo užimtas strategiškai svarbus Bab al Mandebo sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.
Du anonimiškai kalbėję regiono pareigūnai naujienų agentūrai AP rugsėjo 16 dieną teigė, kad Saudo Arabijai senka raketų gaudytuvų atsargos. Anot jų, karalystė paprašė Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Pakistano ir Egipto oro gynybos paramos. Saudo Arabijos pareigūnai į AP prašymą pakomentuoti šiuos teiginius neatsakė.
