Nemokamos vakcinos nuo sezoninio gripo jau pasiekė Lietuvą. Šią savaitę jas turėtų gauti didžiausios Vilniaus ir Kauno regionų poliklinikos. Tai trečiadienį naujienų agentūrai BNS pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis iš viso įsigyta 220 tūkst. vakcinų.
Vakcinos šiemet vėlavo apie mėnesį
Šį sezoną nemokamos vakcinos gydymo įstaigas pasiekia vėliau nei įprasta. SAM tai sieja su užsitęsusiu vakcinų atnaujinimu ir vėluojančiais gamybai reikalingais reagentais. Apie vėlavimą ministerija pranešė dar rugsėjo 8 d. Tada ji nurodė, kad vakcinos Lietuvą pasieks tik lapkritį. LRT rugsėjo viduryje rašė, kad vakcinos vėluos maždaug mėnesį, nors gydytojai paprastai ragina skiepytis spalį.
Šiemet atnaujinti visi trys vakcinos komponentai. Anksčiau dažniausiai keisdavosi vienas ar du. Pasaulio sveikatos organizacija 2026–2027 m. sezonui Šiaurės pusrutulyje rekomendavo naujas A(H1N1), A(H3N2) ir B/Victoria viruso padermes. Vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama pagal cirkuliuojančius ir artėjančiu sezonu tikėtinus viruso tipus.
SAM teigimu, gamintojams teko keisti gamybos procesus, o dalies reagentų trūko arba jie vėlavo. Ministerija nurodo, kad panašių tiekimo sunkumų turėjo ir kitos Europos šalys, tarp jų Lietuvos kaimynės. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) renka šalių duomenis apie vėlavimą. Ministerija palaiko ryšį su Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos Komisijos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA).
Valstybinė ligonių kasa (VLK) kovo pabaigoje skelbė, kad šiam sezonui pasirašė sutartį dėl 250 tūkst. trivalentės vakcinos dozių. Jos kainavo apie 744 tūkst. eurų. Tai 12 proc. daugiau dozių nei pernai, o vienos dozės kaina sumažėjo beveik 14 proc. Praėjusį sezoną VLK už maždaug 770 tūkst. eurų įsigijo 223 tūkst. „Vaxigrip“ vakcinos dozių.
Kas gali pasiskiepyti nemokamai?
Kaip ir ankstesniais metais, valstybės lėšomis skiepijami rizikos grupių gyventojai: – 2–7 metų vaikai; – 65 metų ir vyresni žmonės; – nėščiosios; – sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus; – slaugos ir globos įstaigų gyventojai.
Taip pat nemokamai skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir medicinos studentai, kurių praktika vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Rizikos grupių gyventojai dėl skiepo turi kreiptis į įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kiekviena įstaiga gauna iš anksto užsakytą vakcinų kiekį. Rizikos grupėms nepriklausantys žmonės gali pasiskiepyti savo lėšomis klinikose ar vaistinėse, kurios teikia šią paslaugą.
Po skiepo imunitetas susiformuoja per 10–14 dienų. Šeimos gydytojų teigimu, lapkritį skiepytis dar nevėlu, nes sergamumo pikas paprastai būna gruodį–vasarį.
Per vaikų atostogas sergamumas sumažėjo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, lapkričio 2–8 d., per moksleivių atostogas, sumažėjo bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19. Toks sumažėjimas per vaikų atostogas pastebimas kasmet. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną per vasario atostogas sergamumas smarkiai krito, o po jų vėl padidėjo.
Spalio 19–25 d. NVSC fiksavo, kad daugėja gripo ir COVID-19 atvejų. Per 2025–2026 m. sezoną Lietuvoje nuo gripo mirė 86 žmonės, nuo COVID-19 – 47.
