Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Reconquête!“ („Atkovojimas!“) lyderis Ericas Zemmouras oficialiai paskelbė, kad kandidatuos 2027 m. šalies prezidento rinkimuose. Apie tai jis pranešė antradienį, lapkričio 10 d., per televizijos kanalo TF1 20 valandos žinių laidą. Jis sakė kandidatuojantis tam, kad „išsaugotų prancūzišką Prancūziją, kad mūsų ateitis būtų prancūziška“. Politikas taip pat pažadėjo griežtai kovoti su imigracija ir išsiųsti iš šalies užsieniečius bedarbius, net jei jie Prancūzijoje gyvena teisėtai.
E. Zemmouras žada „neigiamą imigraciją“
E. Zemmouras pareiškė norintis, kad „iki penkerių metų kadencijos pabaigos imigrantų būtų dviem milijonais mažiau“. Pasak jo, šio tikslo jis sieks išsiųsdamas iš šalies įkalintus užsienio nusikaltėlius, taip pat „užsieniečius bedarbius, kurie nedirba ilgiau nei šešis mėnesius“, net jei jie šalyje gyvena teisėtai.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, politikas kalbėjo apie siekį pasiekti „neigiamą imigraciją“, kai iš šalies išvyksta daugiau žmonių, nei į ją atvyksta. Paklaustas apie konstitucines kliūtis tokiems planams, jis pažadėjo surengti referendumą dėl migracijos politikos.
E. Zemmouras dar kartą atmetė bet kokį susitarimą su Marine Le Pen vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“.
Kiek šansų turi buvęs žurnalistas?
Šis 68 metų buvęs žurnalistas į politiką atėjo prieš penkerius metus, 2021-aisiais. Prezidentu jis bando tapti jau antrą kartą: 2022 m. rinkimų pirmajame ture jis gavo 7,07 proc. balsų ir liko ketvirtas. Pagal kai kurias apklausas, šįkart pirmajame ture jis surinktų apie 3–4 proc. balsų.
Apie ketinimą kandidatuoti E. Zemmouras užsiminė jau rugsėjo viduryje, tačiau jo aplinka netrukus pabrėžė, kad tai dar nebuvo oficialus pareiškimas.
M. Le Pen išlieka pagrindine kraštutinių dešiniųjų kandidate
E. Zemmouras į kovą stoja tuo metu, kai žymesnė kraštutinių dešiniųjų kandidatė M. Le Pen tikisi geriausios progos ateiti į valdžią. Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas negali kandidatuoti trečiai kadencijai iš eilės. Pirmasis rinkimų turas numatytas 2027 m. balandį.
Per pastaruosius dvejus rinkimus, 2017 ir 2022 m., M. Le Pen antrajame ture pralaimėjo E. Macronui. Šįkart prognozuojama, kad ji pirmaus pirmajame ture.
Kandidatuoti M. Le Pen galės dėl teismo sprendimo. Liepos 7 d. Paryžiaus apeliacinis teismas paliko galioti jos apkaltinamąjį nuosprendį dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo, tačiau sušvelnino draudimą eiti valstybines pareigas: vietoj penkerių metų skyrė 45 mėnesius, iš kurių 30 atidėta. Kadangi draudimas galiojo nuo 2025 m. kovo 31 d., teismas nusprendė, kad privaloma jo dalis jau atlikta. M. Le Pen iškart paskelbė dalyvausianti rinkimuose. Apeliacinis teismas jai taip pat skyrė vienerių metų bausmę, kurią ji turėtų atlikti su elektronine apyranke. M. Le Pen pareiškė skųsianti nuosprendį Kasaciniam teismui.
