Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės sutaria papildomai apmokestinti azartinius lošimus ir padidinti cukraus mokestį gaiviesiems gėrimams. Taip trečiadienį, lapkričio 11 d., „Žinių radijui“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga. Jis pridūrė, kad dėl kitų mokesčių pakeitimų, kuriais siekiama didinti biudžeto pajamas ir mažinti deficitą, bendro sutarimo kol kas nėra.
Koalicija sutaria tik dėl dviejų mokesčių
„Yra keli dalykai, kuriuos čia būtų galima išskirti kalbant apie biudžetą. Dėl kai kurių dalykų daugiau ar mažiau lyg ir sutariama. Jie jau ne kartą minėti viešojoje erdvėje: papildomas azartinių lošimų apmokestinimas, demokratų pasiūlytas cukraus mokesčio didinimas gaiviesiems gėrimams ir panašiai“, – sakė A. Veryga.
„Bet turbūt tiek ir yra tų dalykų, dėl kurių daugiau ar mažiau sutariama. Visi kiti dalykai tebėra diskusijų objektas“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad didesni lošimų ir cukraus mokesčiai mažintų biudžeto deficitą neerzindami visuomenės. LRT duomenimis, didesnis cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų, o didesnis azartinių lošimų apmokestinimas – apie 36 mln. eurų. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad vadinamieji „nuodėmių mokesčiai“ 2027 m. biudžeto neišgelbės, nes padengtų tik mažą deficito dalį.
„Orlen Lietuva“ viršpelnio mokestis įstrigo
Pasak A. Verygos, koalicijos partneriai kol kas nesutaria, ar apmokestinti naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį. Ir LVŽS, ir demokratai siūlė iš šio mokesčio kompensuoti pajamas, kurių biudžetas netektų, jei dėl pabrangusio kuro būtų sumažinti degalų akcizai.
„Dėl viršpelnio naftos perdirbimo įmonėje kol kas nėra kažkokio aiškaus sutarimo. Nes čia tiek mūsų, tiek demokratų buvo siūlymas, kad, galvojant apie pabrangusį kurą ir galimybę mažinti akcizą, tą akcizo mažinimą kompensuotume naftos perdirbimo įmonių pelnais“, – aiškino LVŽS lyderis.
Jis pripažino, kad šis siūlymas sulaukė pasipriešinimo, o diskusijas apsunkina informacijos trūkumas. „Daug kas tam priešinosi, nes turbūt viena iš problemų yra tai, kad pats „Orlen“ nepateikė ataskaitų – neaišku, kiek jis uždirbo. Tai nelabai aišku, ką tokiais atvejais daryti“, – teigė A. Veryga.
Dėl viršpelnio mokesčio ir galimų sutaupymų toliau tariamasi koalicijos taryboje ir valdančiųjų darbo grupėje, kuri svarsto 2027 m. biudžeto projektą ir mokesčių pasiūlymus.
Veryga: Vyriausybė per vėlai ėmė ieškoti, kur sutaupyti
A. Veryga kritikavo Vyriausybę, kad ši per vėlai pradėjo ieškoti būdų taupyti biudžeto lėšas. „Mums yra keli svarbūs dalykai. Dabar mes kalbėjome apie pajamas, bet dar yra dvi dedamosios: tai galimybė kažkur sutaupyti ir poreikis kažkur išleisti pinigus“, – sakė jis.
Jo nuomone, taupymo galimybes reikėjo įvertinti dar prieš viešai pristatant biudžeto projektą. „Dėl galimybės sutaupyti, aš manau, kad šiuo atveju Vyriausybė smarkiai pavėlavo, nes labai gaila, kad į tas diskusijas nebuvo rimtai pažiūrėta iki pateikiant biudžetą viešai“, – teigė politikas.
A. Verygos teigimu, darbo grupei dabar sunku nustatyti, kur mažinti išlaidas, nes ministerijos tam iš anksto nepasirengė. „Manau, kad kažkiek bus sutaupyta, bet tikrai tai nebus kažkokia labai reikšminga suma“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Planuojamas deficitas viršija Mastrichto ribą
Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola. Pagal ES Mastrichto kriterijus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP, tad planuojamas deficitas šią ribą viršija. Kitąmet valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad deficitas gali augti sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP, o skola tais metais – prie 60 proc. BVP. Lietuvos bankas vertina, kad jei vienu metu išsipildytų neigiamos rizikos, 2027 m. deficitas galėtų būti apie 0,7 procentinio punkto BVP didesnis, nei planuojama.
Finansų ministerija deficito augimą sieja su didėjančiais įsipareigojimais ir krašto gynybos poreikiais. Ji siūlys peržiūrėti valstybės išlaidas ir įstaigų veiklą.
