Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, spalio 27 dieną, pareiškė, kad 2027 metais Lietuvos gynybai numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Valstybės kontrolės vertinimu, yra per maža suma. Tačiau šalies vadovas pabrėžė, kad biudžete būtina išlaikyti gynybos ir socialinių išlaidų pusiausvyrą.
Prezidentas ragina nepamiršti valstybės solidarumo
„Gynybos biudžetas, taip, 5 proc. yra per mažai, tai Valstybės kontrolės požiūriu. Bet, kita vertus, negalima teigti, kad nėra socialinių išlaidų, pensijų kėlimo, valstybės tarnautojų, darbuotojų algų kėlimo“, – Žinių radijui sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, valstybė gyvena ne vien gynybos reikalais, todėl didinant krašto apsaugos finansavimą negalima ignoruoti kitų visuomenės poreikių.
G. Nausėda valstybės solidarumą su gyventojais susiejo ir su šalies saugumu. Pasak jo, empatijos žmonėms nerodanti valstybė negali tikėtis jų solidarumo, jeigu šaliai iškiltų grėsmė.
„Jeigu mes valstybėje nedemonstruojame empatijos žmonėms, solidarumo su žmonėmis, tai kaip galime tikėtis žmonių solidarumo tuo atveju, jeigu valstybei iškiltų grėsmė?“ – teigė prezidentas.
Valstybės kontrolė suskaičiavo 5,44 proc. BVP poreikį
Seimui pateiktame 2027–2029 metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai kartu su Valstybės gynybos fondu 2027 metais numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo lėšos. Pridėjus 60 mln. eurų likutį iš 2026 metų, fondas turėtų 956,4 mln. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas nominaliai didėtų 34,8 mln. eurų. Tačiau dėl augančios ekonomikos jo dalis sumažėtų nuo 5,38 proc. BVP 2026 metais iki 5 proc. BVP 2027-aisiais.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė nurodė, kad norint iki 2030 metų laiku ir visa apimtimi įgyvendinti visus Lietuvos gynybos tikslus metinis finansavimas turėtų siekti 5,44 proc. BVP.
Ji paragino aiškiai paaiškinti, ar skyrus mažiau lėšų tektų atsisakyti dalies suplanuotų pajėgumų arba ginkluotės, atidėti įsigijimus ar mažinti kitas krašto apsaugos sistemos išlaidas.
Finansų ministras Taurimas Valys nuogąstavimus dėl finansavimo atmetė. Jis teigė, kad Vyriausybės pasirinktas biudžetas, jos vertinimu, atliepia gynybos lūkesčius.
Ministerija ketina koreguoti mokėjimų grafikus
Krašto apsaugos ministerija pareiškė neplanuojanti atsisakyti numatytų gynybos poreikių. Ministerija svarsto su gynybos pramonės įmonėmis tikslinti projektų mokėjimų grafikus ir, kiek leidžia galiojančios sutartys, dar 2026 metais sumokėti didesnius avansus už vykdomus projektus.
Taip būtų sumažinta 2027 metų finansinė našta ir palikta daugiau lėšų galimiems naujiems įsigijimams.
Ministerija priminė, kad 2025 metais Valstybės gynimo tarybos skaičiavimai rodė 5–6 proc. BVP poreikį nacionalinei divizijai sukurti ir subalansuotai kariuomenės plėtrai iki 2030 metų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad skyrus 5 proc. BVP nacionalinės divizijos išvystymo iki 2030 metų terminas nesikeis, tačiau gali keistis perkamos ginkluotės pobūdis. Pasak ministro, gali būti renkamasi greičiau pristatoma technika, ne visada teikiant pirmenybę moderniausioms, dar tik prototipinio lygio sistemoms.
Didžiausią grėsmę numatytiems terminams R. Kaunas sieja su ribotais gynybos pramonės pristatymo pajėgumais. Nauji radarai ar kita ginkluotė paprastai pristatomi per vienus ar dvejus metus, o ne per pusmetį.
Ministras 5 proc. BVP finansavimą pavadino tinkamu pradėtų darbų tęstinumui, nors pripažino norėjęs didesnio biudžeto. Jis neatmetė, kad papildomų sprendimų gali būti priimta 2027 metų eigoje. Vienu svarbiausių kitų metų prioritetų R. Kaunas įvardijo vieningos oro gynybos sistemos kūrimą.
