Mažiausiai viena Maroko fregata ir keli patruliniai laivai per migrantų krizę be išankstinio leidimo įplaukė į vandenis prie Seutos – Ispanijos valdomo miesto Šiaurės Afrikos pakrantėje, pirmadienį pranešė Ispanijos dienraštis „El País“, remdamasis neįvardytais apie incidentus informuotais šaltiniais.
Laivų susidūrimo pavyko išvengti
Pasak leidinio šaltinių, tai nebuvo atsitiktinis įplaukimas ar paprastas tranzitas. Maroko karinių laivų veiksmai esą buvo tyčiniai, kartojosi ir turėjo mažai precedentų.
Įplaukimai tęsėsi pirmosiomis rugpjūčio dienomis, o per vieną incidentą Ispanijos ir Maroko patruliniai laivai vos nesusidūrė.
Ispanija rugpjūčio 3 dieną į Seutą pasiuntė jūrų veiksmų laivą „Rayo“, kad sustiprintų miesto vandenų stebėjimą. Vėliau patruliuoti išsiųsta fregata „Santa María“, tačiau dėl gedimo ją pakeitė fregata „Navarra“. Rugpjūčio 6-ąją abu laivai trumpam prisišvartavo Seutoje, kad būtų perkelta jūrų pėstininkų įranga.
„El País“ teigimu, Maroko laivų įplaukimai liovėsi tik Ispanijos kariniam jūrų laivynui surengus atgrasomąjį dislokavimą, o šalies Gynybos ministerijai aukštu lygiu susisiekus su Maroko sostine Rabatu.
Ispanija Seutos teritoriniais vandenimis laiko 12 jūrmylių juostą nuo kranto. Marokas nepripažįsta Ispanijos suvereniteto Seutai ir kitam Ispanijos valdomam Šiaurės Afrikos miestui Meliljai, todėl jūrinė riba šioje teritorijoje nėra nustatyta tarptautiniu mastu.
Madridas nesieja incidento su migrantų antplūdžiu
Kariniai incidentai sutapo su liepos 30–31 dienomis kilusiu migrantų antplūdžiu. Pirminiais vertinimais, iš Maroko į Seutą pėsčiomis ir plaukte pateko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių, o krizė pareikalavo aukų.
Ispanijos dešiniosios partijos kaltino Maroką politiškai organizavus antplūdį ir siejo jį su Rabato pretenzijomis į Seutą bei Melilją. Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas socialistas Pedro Sánchezas rugpjūčio 31 dieną pareiškė, kad policija, Nacionalinis žvalgybos centras ir kitos tarnybos neturi informacijos, rodančios Maroko valdžios dalyvavimą.
Premjero tą dieną pateiktais duomenimis, apie 90 proc. atvykusių žmonių vėliau grįžo į Maroką. Seutoje tebebuvo maždaug 5 tūkst. migrantų, tarp jų – 1 200 nepilnamečių.
„El País“ šaltiniai atsisakė spėlioti, ar Maroko karinių laivų veiksmai buvo sąmoningai derinami su migrantų antplūdžiu. Jie nurodė tik tai, kad abu incidentai smarkiai padidino dvišalę įtampą.
Spalio 12 dieną P. Sánchezas pirmą kartą viešai patvirtino Maroko karo laivų įplaukimą, tačiau pavadino jį pavieniu incidentu. Pasak premjero, padėtį išsprendė labai intensyvus abiejų valstybių karinių jūrų pajėgų dialogas, o po aukšto lygio kontaktų panašūs incidentai nebepasikartojo. Jis laivų veiksmų nesusiejo su migrantų antplūdžiu.
Ispanijos Gynybos ministerija į pirminį prašymą pakomentuoti „El País“ informaciją neatsakė.
Monarchų vizitas gali padidinti įtampą
Maroko karalius Mohammedas VI spalio 9 dieną parlamente pasmerkė kai kurių politinių ir žiniasklaidos sluoksnių neatsakingus pareiškimus bei padėties instrumentalizavimą. Jis pabrėžė, kad Maroko partnerystė su Ispanija yra suverenus ir savanoriškas pasirinkimas, kuriam negali būti daromas spaudimas, grasinama ar taikomas šantažas.
Spalio 13 dieną Ispanijos karalius Felipe VI ir karalienė Letizia surengė oficialų vizitą Seutoje – pirmą tokio lygio Ispanijos monarchų kelionę į miestą nuo 2007 metų. Tuometinio karaliaus Juano Carloso I vizitas prieš 19 metų sukėlė diplomatinę krizę su Maroku.
Oficialioje vizito programoje numatyti susitikimai su Seutos valdžios ir visuomenės atstovais. Monarchai taip pat dalyvauja Sidi Embareko kapinėse rengiamame keturių miesto religinių bendruomenių aukų pagerbime, skirtame liepos 30–31 dienomis jūroje žuvusiems žmonėms.
