Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiktų grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos tik gavęs likusią maždaug 11 proc. Rusijos neužimtos Donbaso teritorijos dalį, „Reuters“ teigė su Kremliumi susijęs šaltinis. Pasak jo, V. Putinas tokį rezultatą galėtų Rusijos visuomenei pateikti kaip pergalę.
Ukraina atsisako perduoti daugiau teritorijų
Ukraina ne kartą pareiškė neperduosianti Rusijai daugiau savo teritorijų. Vis dėlto Kyjivas konflikto įšaldymą dabartinėse fronto linijose laiko galimu pagrindu taikos susitarimui.
Apie V. Putino poziciją Ukrainos pareigūnams spalio 9 dieną Majamyje, JAV Floridos valstijoje, vykusiame susitikime pranešė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Jie teigė, kad Rusijos vadovas šiuo metu nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos.
Susitikime taip pat buvo aptartos Ukrainos saugumo garantijos ir šalies atstatymo finansavimas. Derybose dalyvavo Europos pareigūnai, o tarptautinės finansų institucijos Pasaulio banko atstovai prisijungė nuotoliu.
JAV derybas mėgina atgaivinti dyzelino sandoriu
Vašingtonas tikisi sugrąžinti Maskvą prie trišalių derybų susitarimu, pagal kurį Rusija JAV ir pasaulinei rinkai pateiktų daugiau kaip 2,25 mln. barelių dyzelino.
JAV planas buvo paskatinti Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o tuomet pareikalauti atsakomojo Maskvos žingsnio. Vieno „Reuters“ pašnekovo teigimu, Vašingtonas galėtų priminti Rusijai, kad ukrainiečiai sustabdė atakas, o JAV suteikė dyzelino sandorį, todėl dabar veiksmų turėtų imtis Kremlius.
D. Trumpas Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms siejo su degalų brangimu. Tačiau dauguma „Reuters“ kalbintų ekspertų pagrindine aukštų kainų priežastimi laikė karą Irane. Jų vertinimu, papildomas rusiško dyzelino kiekis JAV kainoms turėtų menką poveikį, nes jis būtų mažesnis už JAV transporto sektoriaus per vieną dieną sunaudojamą kiekį.
Majamio susitikime dalyvavę Ukrainos pareigūnai skeptiškai vertino šią strategiją, laikydami ją bandymu nuraminti Rusiją verslo sandoriais. Ankstesni D. Trumpo administracijos siūlymai švelninti sankcijas ir sudaryti naudingųjų iškasenų sandorius iš esmės nepakeitė pagrindinių Maskvos reikalavimų ir nepaskatino jos sutikti su visapusiškomis paliaubomis.
JAV atstovai pabrėžė Ukrainai teikiamą karinę ir žvalgybos paramą, tačiau, „Reuters“ šaltinių teigimu, negrasino jos nutraukti, jeigu Kyjivas nesustabdys smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos delegacija iš Majamio išvyko nieko formaliai neįsipareigojusi, bet parodė galinti pritarti abipusėms energetikos paliauboms, jeigu jų laikytųsi ir Rusija.
Maskva energetikos paliaubų nepatvirtino
Spalio 11 dieną D. Trumpas paskelbė apie Rusijos ir Ukrainos energetikos paliaubas, tačiau nė viena kariaujanti pusė jų nepatvirtino. Tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai pareiškė, kad jo šalis pasirengusi nebeatakuoti Rusijos energetikos infrastruktūros, jeigu Maskva prisiimtų tokį pat įsipareigojimą.
Pasak V. Zelenskio, per savaitę iki spalio 11-osios Rusija daugiau kaip 200 kartų smogė Ukrainos elektros gamybos ir perdavimo objektams, dar 17 kartų – dujų bei naftos infrastruktūrai.
Spalio 12 dieną Rusija vėl atakavo Ukrainos energetikos objektus. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai tą naktį nesmogus Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Rusijos dronai vis tiek atakavo Ukrainos dujų gavybos objektą ir degalinę. Jis tai pavadino D. Trumpo paskelbtų energetikos paliaubų pažeidimu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat atmetė V. Zelenskio pasiūlymą sudaryti visapusiškas 60 dienų paliaubas.
