Vokietijoje sulaikius buvusį šios šalies Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą Augustą Hanningą ir jo buvusį biuro vadovą Manfredą D., Lietuvos žvalgybos tarnybos pabrėžė nuolat vertinančios savo pareigūnų patikimumą ir lojalumą. Jos nurodė nenustačiusios atvejų, kai esami ar buvę Lietuvos pareigūnai būtų neteisėtai perdavę įslaptintą informaciją priešiškoms žvalgybos tarnyboms.
Kandidatai tikrinami apie šešis mėnesius
Lietuvos karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – nurodo, kad atrenkant kandidatus vertinamos jų asmeninės ir dalykinės savybės, motyvacija, gebėjimai, kvalifikacija, psichologinis pasirengimas bei veiksniai, galintys padidinti pažeidžiamumą.
Jeigu kandidatui reikės dirbti su įslaptinta informacija ar su ja susipažinti, atliekamas papildomas patikrinimas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Atrankos metu kandidatas taip pat gali būti tiriamas poligrafu.
AOTD teigimu, sprendimas priimti žmogų į tarnybą ir suteikti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija priimamas tik nelikus abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvai.
Valstybės saugumo departamento (VSD), atsakingo už civilinę žvalgybą ir kontržvalgybą, darbuotojų atranką sudaro šeši pagrindiniai etapai. Ji vidutiniškai trunka šešis mėnesius, o visi departamento pareigūnai ir darbuotojai privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Tikrinant jų patikimumą naudojamas ir poligrafas.
VSD patikras grindžia Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos bei Poligrafo naudojimo įstatymais. Konkrečių tikrinimo priemonių ir metodų departamentas neviešina.
Prieiga suteikiama tik tada, kai būtina žinoti
AOTD pabrėžia, kad priėmimu į tarnybą patikimumo vertinimas nesibaigia. Darbuotojų lojalumas tikrinamas nuolat, jiems teikiama informacija apie naujas grėsmes ir rizikos veiksnius, galinčius padidinti pažeidžiamumą.
Departamento vertinimu, pažeidžiamumą paprastai lemia ne viena priežastis, o asmeninių savybių ir socialinės aplinkos derinys. Nustačius riziką, daugiausia dėmesio skiriama jos valdymui, darbuotojų sąmoningumui ir gebėjimui atpažinti galimas grėsmes.
Prieiga prie jautrios bei įslaptintos informacijos suteikiama pagal principą „būtina žinoti“ – ją gauna tik tie pareigūnai, kuriems duomenų reikia konkrečioms užduotims atlikti. Atsižvelgiant į pareigūno turimas prieigas ir informacijos pobūdį, gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės.
AOTD taip pat reguliariai peržiūri saugumo procedūras ir jas koreguoja pagal besikeičiančias grėsmes bei technologijų pažangą. Pareigūnams sudaromos galimybės konsultuotis, atnaujinti žinias ir kelti kompetenciją.
Vokietijoje tiriamas beveik 2 tūkst. dokumentų perdavimas
A. Hanningas ir Manfredas D. Vokietijoje buvo sulaikyti spalio 6 dieną. Kitą dieną Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo teisėjas leido abu įtariamuosius laikyti suimtus vykstant tyrimui.
A. Hanningas BND vadovavo nuo 1998 metų gruodžio iki 2005 metų lapkričio pabaigos. Jis įtariamas šnipinėjimu valstybės išdavystės tikslais, valstybės paslapčių išgavimu, pasikėsinimu išduoti valstybę ir agentūrine veikla. Manfredas D. įtariamas padėjęs vykdyti dalį šių veikų.
Vokietijos prokuratūros duomenimis, įtariamieji tikriausiai 2010 metų pavasarį susitarė, kad Manfredas D. už atlygį nuolat teiks A. Hanningui vertingą BND informaciją. Tyrėjai mano, kad iki 2022 metų birželio galėjo būti perduota beveik 2 tūkst. dokumentų. Daugelis jų buvo įslaptinti, skirti tik BND vidaus reikmėms ir naudoti rengiant vadovybės žvalgybinius pasitarimus.
Manfredas D. anksčiau vadovavo A. Hanningo biurui, o 2005–2009 metais buvo jo padėjėjas Vokietijos vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 2012 metų kovo iki 2026 metų kovo jis dirbo kelių vėlesnių BND vadovų biuro vadovu ir galėjo susipažinti su daugybe konfidencialių dokumentų.
Prokurorų teigimu, A. Hanningas kelerius metus intensyviai bendravo su kitos valstybės žvalgybos darbuotoju ir teikė jam politinę informaciją, kurios dalis buvo paremta iš Manfredo D. gauta medžiaga. Vienu tiriamu atveju buvęs BND vadovas įtariamas panaudojęs įslaptintus duomenis analizei užsienio žvalgybos pareigūnui parengti, tačiau neaišku, ar ji pasiekė numatytą gavėją.
Vokietijos prokurorai užsienio žvalgybos tarnybos neįvardijo. Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų apie galimą Azerbaidžano ryšį, šios šalies Žiniasklaidos ir transliavimo taryba juos pavadino nepagrįsta dezinformacija.
A. Hanningo advokatas Leonas Kruse pripažino, kad jo klientas turėjo konfidencialių dokumentų, tačiau neigė, jog juose esančią informaciją perdavė Vokietijos nenaudai ar už atlygį.
Tyrimo pradžią lėmė medžiaga, 2025 metų rugsėjį rasta A. Hanningo patalpose per kitą tyrimą, susijusį su Vokietijos verslininkės Christinos Block byla. Surinkta informacija 2026 metų gegužės pradžioje buvo perduota federalinei prokuratūrai.
Vienas garsiausių panašių atvejų Baltijos šalyse užfiksuotas Estijoje. Buvęs šios šalies Gynybos ministerijos pareigūnas Hermanas Simmas 2009 metais buvo nuteistas kalėti 12 metų ir šešis mėnesius. Teismas nustatė, kad nuo 1995 metų vasaros iki sulaikymo 2008 metų rugsėjo 19 dieną jis Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai perdavinėjo įslaptintą Estijos ir NATO informaciją.
