Praėjus dviem savaitėms po rugpjūčio 22-ąją Lietuvą nusiaubusios audros, rugsėjo 6 d. elektros tiekimas dar nebuvo atkurtas maždaug 1,4 tūkst. energijos skirstymo bendrovės ESO klientų. Sudėtingiausia padėtis tebebuvo Utenos regione, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine ir Radviliškio savivaldybėje.
ESO padidino išmokų ribas iki 660 eurų
ESO padidino privatiems klientams kompensuojamų tiesioginių nuostolių ribas. Išmokos dydis priklausys nuo to, kiek laiko užtruko atkurti elektros tiekimą.
Gyventojai, kuriems elektra buvo atkurta per 3–6 paras, galės gauti iki 220 eurų. Jei tiekimo atkūrimas truko 7–13 parų, riba sieks 440 eurų, o 14 ar daugiau parų – 660 eurų.
Ši tvarka taikoma privatiems klientams, kuriems po rugpjūčio 22-osios audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau kaip 72 valandas. ESO atlygins pagrįstus tiesioginius nuostolius, pavyzdžiui, dėl dingusios elektros sugedusio maisto vertę, generatoriaus įsigijimo ar nuomos ir kuro išlaidas. Taip pat gali būti kompensuojamos būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos.
Prašymus nuo rugsėjo 1 d. galima pateikti per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu bei telefonu. Gyventojų prašoma pridėti išlaidas arba patirtą žalą pagrindžiančius įrodymus.
Iki rugsėjo 4 d. bendrovė buvo gavusi daugiau kaip 2,8 tūkst. prašymų atlyginti maždaug 664 tūkst. eurų nuostolių. Anksčiau prašymus pateikusiems klientams jų kartoti nereikia – ESO turimus prašymus vertins pagal padidintas ribas. Jei papildomi nuostoliai paaiškės vėliau, juos bus galima deklaruoti atskiru prašymu.
Pirmosios išmokos daugiau kaip 100 klientų numatytos rugsėjo 7 dieną.
Tiesioginių nuostolių išmoka nepanaikins kitos kompensacijos
Tiesioginių nuostolių atlyginimas yra atskiras nuo teisės aktuose numatytos kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Todėl viena išmoka nemažins kitos.
Kompensacija už termino viršijimą privatiems ir verslo klientams būtų apskaičiuojama automatiškai. Tačiau ESO skelbiamuose atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus nurodoma sąlyga: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), prižiūrinti energetikos rinką, turi pripažinti, kad audra atitiko avarijos kriterijus.
Finansų ministerija rugsėjo 3 d. skelbė, kad bendras audros finansinis poveikis gali siekti apie 18 mln. eurų. Klientų kompensacijoms numatyta suma padidinta nuo 5 mln. iki 6 mln. eurų.
Draudikų apskaičiuota žala viršijo 13 mln. eurų
Iki rugsėjo 1 d. draudikai buvo užregistravę beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o apskaičiuota audros žala viršijo 13 mln. eurų. Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, apie 80 proc. užregistruotų žalų teko gyventojų turtui. Draudikai tuo metu jau buvo administravę ir išmokėję 50–70 proc. registruotų žalų.
Per rugpjūčio 22-osios audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, pagal nuo 1970 m. turimus vėjo duomenis tai buvo stipriausia audra šalyje. Pavojingas, stichinis arba katastrofinis vėjas buvo registruotas visose Lietuvos vėjo matavimo stotyse.
Vyriausybė dėl audros poveikio ir žemės ūkio sektoriaus nuostolių rugpjūčio 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
