Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė skubos tvarka siekia priimti vadinamąjį „niokotojai moka“ įstatymo projektą, kuris leistų iš protestuotojų reikalauti iki 10 tūkst. eurų net tada, kai jie patys žalos nepadarė. Profesinės sąjungos ir žmogaus teisių gynėjai kaltina valdžią ribojant pamatinę teisę protestuoti.
Atsakomybė grėstų už sąmoningą pasilikimą grupėje
Oficialiai dokumentas vadinamas Įstatymo dėl viešojoje erdvėje smurtu ar niokojimu padarytos žalos atlyginimo ir žalos išieškojimo projektu. Prancūzijos Senate jis numeriu 952 užregistruotas rugsėjo 16 dieną, tą pačią dieną vyriausybė jam pritaikė pagreitintą procedūrą. Viešas svarstymas Senate numatytas spalio 27–28 dienomis.
Projektas įtvirtintų solidariąją civilinę atsakomybę iki 10 tūkst. eurų asmeniui, sąmoningai dalyvavusiam grupėje, kurios nariai smurtavo, vogė ar niokojo turtą. Žmogus galėtų būti įpareigotas atlyginti žalą, nors pats jos tiesiogiai ir nebūtų padaręs.
Atsakomybė taip pat galėtų tekti protestuotojui, kuris žinojo apie vykstantį smurtą ar niokojimą, bet po policijos nurodymo išsiskirstyti savanoriškai liko susibūrime. Išimtis būtų taikoma žmonėms, turėjusiems teisėtą priežastį pasilikti.
Žala galėtų būti išieškoma ir iš šeimos išmokų bei būsto paramos, įskaitant atvejus, kai turtą suniokojo šių išmokų gavėjų vaikai. Senato Teisės komisija projektą papildė nuostatomis dėl platesnio dronų naudojimo per protestus, griežtesnių sankcijų ir kitų priemonių, padedančių nustatyti susibūrimuose dalyvavusius žmones.
Prancūzijos magistratų sąjunga abejoja, ar tokį mechanizmą būtų įmanoma veiksmingai taikyti. Teismams gali būti sunku įrodyti, kad žmogus buvo konkrečioje vietoje ir sąmoningai dalyvavo grupėje, be to, dalis atsakovų gali neturėti galimybių sumokėti priteistų sumų.
Projektas pradėtas rengti po smurtinių susirėmimų, kilusių gegužę, kai Paryžiaus futbolo klubas „Paris Saint-Germain“ Čempionų lygoje nugalėjo Londono „Arsenal“. Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu pareiškė, kad po naujausių plėšimų ir padegimų toks įstatymas yra „absoliučiai būtinas“.
Moksleivių protestai peraugo į platesnę socialinę krizę
Protestai Prancūzijoje tęsiasi ilgiau nei mėnesį. Vidurinių mokyklų moksleiviai blokuoja mokymo įstaigas ir reikalauja pavaduoti nesančius mokytojus, remontuoti prastos būklės pastatus bei pertvarkyti stojimui į aukštąsias mokyklas naudojamą platformą „Parcoursup“.
Prie jų prisidėjo profesinės sąjungos ir prieš valdžią nukreiptas „geltonųjų liemenių“ judėjimas. Demonstracijose keliamos ir platesnės pragyvenimo išlaidų bei viešųjų paslaugų problemos.
Spalio 17 dieną vykusios daugiausia taikios demonstracijos buvo aptemdytos plėšimų, padegimų ir valstybinių pastatų niokojimo. Tai tapo viena smurtingiausių protestų dienų Prancūzijoje per kelerius metus.
Nors šalyje nepaskelbta nepaprastoji padėtis, centrinė ir vietos valdžia uždraudė dalį susibūrimų prie mokyklų bei miestų centruose. Kai kur įvesta komendanto valanda ir pailginti policijos sulaikymo terminai.
Grenoblio Alpių universiteto, veikiančio pietryčių Prancūzijoje, viešosios teisės profesorius Serge’as Slama šiuos pilietinių laisvių ribojimus pavadino precedento neturinčiais. Jis perspėjo, kad jau sukurtais teisiniais instrumentais galėtų pasinaudoti rinkimus laimėjusi kraštutinė dešinė ir imtis dar griežtesnių priemonių nekeisdama įstatymų.
Spalio 23 dieną Macronas beveik tris valandas kalbėjosi su moksleivių atstovais. Pasak jų, prezidentas pažadėjo iš esmės pertvarkyti „Parcoursup“. Spalio 26 dieną moksleivių reikalavimus turėjo svarstyti Lecornu ir paskelbti konkrečias priemones.
Oponentai perspėja apie gatvės protestų pabaigą
Kairiosios profesinės sąjungos ir Prancūzijos Žmogaus teisių lyga bendrame laiške projektą pavadino neteisingu ir rimtai pažeidžiančiu demonstracijų laisvę. Jos paragino projekto atsisakyti, kad nebūtų žengtas didelis žingsnis atgal teisinės valstybės požiūriu.
Kairiosios partijos „Nepaklusnioji Prancūzija“ politikas Éricas Coquerelis perspėjo, kad rizika sumokėti iki 10 tūkst. eurų už kito asmens padarytą žalą faktiškai nutrauktų gatvės demonstracijas. Komunistų senatorius Fabienas Gay teigė, kad priėmus projektą šalyje nebegalėtų vykti nė vienas protestas.
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris savo ruožtu tvirtina pirmasis pasiūlęs „niokotojai moka“ principą. Partijos lyderė Marine Le Pen šia tema siekia sustiprinti savo, kaip griežtos teisėtvarkos šalininkės, įvaizdį.
Spalio 25 dieną Orleane, centriniame Prancūzijos mieste, daugiau kaip 8 tūkst. žmonių mitinge pradėdama prezidento rinkimų kampaniją Le Pen pažadėjo priversti niokotojus atlyginti žalą, net jeigu jiems tektų mokėti visą likusį gyvenimą. Politikė yra apskundusi Prancūzijos aukščiausios instancijos teismui nuosprendį Europos Parlamento lėšų pasisavinimo byloje.
