Serbijoje 2026 m. spalio 25 d., sekmadienį, vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose užfiksuotas didžiausias rinkėjų aktyvumas per daugiau kaip tris dešimtmečius. Preliminariais Serbijos Respublikos rinkimų komisijos duomenimis, iki 18 val. vietos laiku buvo balsavę 64,89 proc. registruotų rinkėjų.
Vojvodinoje iki 18 val. balsavo 66,90 proc. rinkėjų
Aktyvumo duomenys paskelbti likus dviem valandoms iki balsavimo apylinkių uždarymo 20 val. Serbijos laiku. Kai Serbijoje buvo 18 val., Lietuvoje jau buvo 19 val.
Rinkimų komisijos spaudos konferencijoje duomenis pristatė laikinai Serbijos Respublikos statistikos tarnybai vadovaujantis Branko Josipovičius. Jau iki 18 val. pasiektas 64,89 proc. aktyvumas buvo didžiausias šalies parlamento rinkimuose nuo 1993 metų.
Daugiausia rinkėjų tuo metu buvo balsavę šiauriniame Vojvodinos regione – 66,90 proc. Sostinėje Belgrade aktyvumas siekė 65,67 proc., Šumadijos ir Vakarų Serbijos rinkimų regione – 64,53 proc., o Pietų ir Rytų Serbijoje – 62,01 proc.
Galutiniame rinkėjų sąraše buvo 6 451 292 balsavimo teisę turintys žmonės. Balsavimas vyko 8 392 rinkimų apylinkėse, o rinkėjai sprendė, kam atiteks 250 vietų Serbijos parlamente – Nacionalinėje Asamblėjoje.
Studentų sąrašui prognozuota dauguma parlamente
Pagrindinė rinkimų kova vyko tarp Aleksandro Vučičiaus vadovaujamos Serbijos pažangos partijos ir studentų remiamo judėjimo, beveik dvejus metus rengusio protestus.
Bendrovė „Ipsos“ ir rinkimų stebėsenos organizacija „CeSID“, apdorojusios 66 proc. imties, apskaičiavo, kad galutinis aktyvumas galėjo pasiekti 69,7 proc. Jų projekcija, paremta 80,8 proc. imties, rodė, kad Studentų sąrašas surinko 52,7 proc. balsų ir galėjo gauti 140 mandatų. Sąrašui „Jungtinė Serbija“ prognozuota 38,9 proc. balsų ir 104 mandatai.
Serbijos pažangos partijos vadovas A. Vučičius rinkimų vakarą pripažino pralaimėjimą. Jo vertinimu, Studentų sąrašas turėjo gauti 135–140 mandatų, o jo politinė jėga – apie 105. A. Vučičius taip pat teigė, kad už Studentų sąrašą balsavo apie 2,2 mln., o už jo vadovaujamą partiją – apie 1,7 mln. žmonių.
Pripažindamas pralaimėjimą A. Vučičius dėl rezultato kaltino nepriklausomą Serbijos žiniasklaidą, neįvardytų Europos valstybių kišimąsi ir vadinamąją JAV „giluminę valstybę“, tačiau šiems kaltinimams įrodymų nepateikė.
Studentų judėjimas išaugo iš protestų, prasidėjusių po 2024 metais šalies šiaurėje esančio Novi Sado geležinkelio stoties stogelio griūties. Per nelaimę žuvo 16 žmonių. Studentai ją siejo su aukšto lygio korupcija ir protekcionizmu, o A. Vučičius jų judėjimą anksčiau vadino iš užsienio remiamu bandymu nuversti valdžią.
Nors rinkimų sąrašą suformavo studentų judėjimas, pačių studentų tarp kandidatų nebuvo. Į sąrašą buvo įtraukti ekspertai, sportininkai, ūkininkai ir menininkai.
Stebėtojai fiksavo pažeidimus, ES pasiūlė paramą
Nepriklausomi stebėtojai rinkimų dieną pranešė apie dešimtis galimų pažeidimų. Tarp jų buvo biuletenių fotografavimas, galėjęs rodyti spaudimą rinkėjams, ir mėginimai pirkti balsus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino studentų judėjimą. Ji pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi remti Serbijos reformas teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų srityse.
