Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis lapkričio 3 dieną perspėjo, kad skubant Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą galėtų nukentėti kariuomenės aprūpinimas ir kovinis parengtumas. Valstybės gynimo taryba spalio 29 dieną nutarė prie visuotinio šaukimo pereiti nuo 2032 metų, tačiau opozicija šį terminą vadina per vėlyvu.
Iki 2030 metų siūloma pirmiausia geriau aprūpinti kariuomenę
D. Matulionio teigimu, svarbiausia apsispręsti, ar iki 2030 metų siekiama kokybinio pokyčio, tinkamai aprūpinant profesinės karo tarnybos karius, šauktinius ir aktyvųjį rezervą, ar pirmiausia norima didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių.
„Ar mes žiūrime ekstensyviai ir tada dar pridedame tam tikrą skaičių šauktinių, atitinkamai sumažindami mūsų kariuomenės kovinį parengtumą?“ – Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.
Lietuvos kariuomenė aiškina, kad spartesniam šauktinių skaičiaus didinimui reikėtų daugiau profesionalių karių, mokymo vietų poligonuose ir šaudmenų. Šių išteklių reikia ir jau veikiantiems bei naujai formuojamiems kariniams vienetams.
Pasirenkant 2032 metų terminą taip pat įvertinta rezervo rengimo kokybė, papildomo finansavimo poreikis, šauktinių apgyvendinimo infrastruktūra ir laikas, būtinas instruktoriams parengti. Prezidentas Gitanas Nausėda yra nurodęs, kad visuotinio šaukimo įgyvendinimas galėtų kainuoti apie 120 mln. eurų.
Šauktinių skaičius kasmet didėtų palaipsniui
Pagal kariuomenės planą, 2027 metais būtų pašaukta daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, 2028-aisiais – beveik 6 tūkst., o 2029-aisiais – daugiau kaip 6 tūkstančiai. 2030 metais šis skaičius turėtų priartėti prie 7 tūkst., 2031-aisiais viršyti 7 tūkst., o 2032 metais pasiekti maždaug 8 tūkstančius.
2026 metais į tarnybą pašaukta 4,9 tūkst. jaunuolių – maždaug tūkstančiu daugiau negu 2025-aisiais. Kariuomenės vertinimu, dabar pašaukus visus sveikus atitinkamo amžiaus Lietuvos vyrus, kasmetis šauktinių skaičius siektų apie 8 tūkstančius.
Šauktinius ketinama kviesti du kartus per metus – vasarą ir žiemą. Devynių mėnesių tarnyba liktų pagrindiniu modeliu. Privalomas visuotinis šaukimas kol kas būtų taikomas vaikinams, o merginos ir toliau galėtų pasirinkti tarnybą savanoriškai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra iškėlęs tikslą iki 2030 metų įvairiomis tarnybos formomis pašaukti beveik visus norinčius ir galinčius tarnauti bei pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per metus.
Opozicija ragina visuotinį šaukimą pradėti 2030 metais
Opozicijos atstovai teigia, kad Rusija platesnio masto karui prieš NATO gali pasirengti anksčiau negu 2032 metais, todėl Valstybės gynimo tarybos pasirinktas terminas esąs per vėlyvas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir dauguma šios frakcijos narių spalio 27 dieną registravo pataisas, pagal kurias visuotinis šaukimas būtų įvestas nuo 2030 metų sausio 1 dienos. Pataisomis taip pat siūloma atsisakyti atsitiktinės jaunuolių atrankos pagal metinę kvotą.
L. Kasčiūnas siūlo lanksčiau panaudoti šauktinius, pavyzdžiui, rengti dronų operatorius. Pasak jo, tokiems kariams nebūtinai reikėtų tokio pat fizinio pasirengimo ir apgyvendinimo kareivinėse kaip tarnaujantiems tradiciniuose daliniuose.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė 2032 metų terminą pavadino gana ilgu. Jos teigimu, norint greičiau didinti šauktinių skaičių, laikinai būtų galima naudoti palapines ir tam tinkamas karines teritorijas.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas taip pat pareiškė, kad Lietuva neturi laiko prabangos laukti iki 2032-ųjų. Jis 2030 metus pavadino grėsmių bei tarnybų vertinimais pagrįstu atskaitos tašku.
