Ramzanas Kadyrovas perrinktas Čečėnijos – Rusijos respublikos Šiaurės Kaukaze – vadovu. Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad suskaičiavus visus biuletenius už jį balsavo 99,85 proc. rinkėjų.
Oficialus rinkėjų aktyvumas viršijo 95 procentus
Tris dienas – rugsėjo 18–20 dienomis – vykusiame balsavime, oficialiais duomenimis, dalyvavo 831 946 rinkėjai, arba 95,19 proc. į sąrašus įtrauktų žmonių. Už R. Kadyrovą atiduota 830 690 balsų.
Kremlių remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatą palaikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Su R. Kadyrovu varžėsi dar du kandidatai. Čečėnijos visuomeninių rūmų pirmininkas ir partijos „Teisingoji Rusija“ atstovas Ismailas Denilchanovas gavo 451 balsą, o regiono parlamento narys, Komunistų partijos kandidatas Khalidas Nakajevas – 437 balsus. Abiem oficialiai teko po 0,05 proc.
Čečėnijos valstybinė naujienų agentūra „Grozny-Inform“ pareiškė, kad balsavimas vyko be pažeidimų ir skundų.
Kadyrovas pasiekė geriausią savo rinkimų rezultatą
R. Kadyrovas Čečėnijai vadovauja nuo 2007 metų – ilgiau už bet kurį kitą dabartinį Rusijos regiono vadovą. 2026-ųjų balsavimas buvo treti tiesioginiai Čečėnijos vadovo rinkimai, kuriuose jis dalyvavo.
Šiemet paskelbtas 99,85 proc. rezultatas yra aukščiausias per jo dalyvavimo tiesioginiuose rinkimuose laikotarpį. 2016 metais R. Kadyrovas oficialiai surinko 97,94 proc. balsų, o 2021-aisiais – 99,7 proc.
Anksčiau skelbtas teiginys, kad 2016 metais už jį balsavo 94,8 proc. rinkėjų, buvo netikslus: šis skaičius žymėjo tų metų rinkėjų aktyvumą, o ne kandidato rezultatą.
Iš septynių Rusijos Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos regionų tiesioginiai vadovų rinkimai teberengiami tik Čečėnijoje ir Stavropolio krašte. Kitų penkių šios apygardos respublikų vadovus tvirtina regionų parlamentai.
Kituose Rusijos regionuose pirmavo esami vadovai
Tą pačią dieną gubernatorių rinkimai vyko dar septyniuose Rusijos regionuose, o visuose juose pirmavo pareigas einantys vadovai. Oficialiais duomenimis, jų rezultatai siekė nuo Aleksandro Šuvajevo surinktų 65,97 proc. Belgorodo srityje iki Vladislavo Chovalygo 90,95 proc. Tuvoje.
Artiomas Zdunovas Mordovijoje gavo 78,74 proc., Jegoras Kovalčiukas Briansko srityje – 68,03 proc., Vitalijus Koroliovas Tverės srityje – 69,8 proc., Olegas Melničenka Penzos srityje – 70,92 proc., o Aleksejus Ruskichas Uljanovsko srityje – 76,65 proc. balsų.
Kartu vyko ir Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai. Rugsėjo 21 dieną suskaičiavus 87,91 proc. protokolų, „Vieningoji Rusija“ turėjo 57,87 proc., Komunistų partija – 13,84 proc., ultranacionalistinė LDPR – 8,86 proc., o „Naujieji žmonės“ – 7,94 proc. balsų. Anksčiau skelbti mažesni skaičiai buvo apklausų prie balsadėžių, o ne oficialaus balsų skaičiavimo rezultatai.
Suskaičiavus 90,43 proc. balsų, „Teisingoji Rusija“ turėjo 4,95 proc. ir nebuvo peržengusi 5 proc. slenksčio pagal federalinį kandidatų sąrašą.
Prieš karą pasisakanti partija „Jabloko“ Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo pašalinta iš partinių sąrašų, tačiau kelioms dešimtims jos kandidatų leista varžytis vienmandatėse apygardose. Dalis kitų antikarinių politikų prieš rinkimus buvo įkalinti arba pasitraukė į užsienį.
„Jabloko“ ir Komunistų partija nacionaliniu mastu pranešė apie stebėtojų neįleidimą bei galimus pažeidimus, kurių naujienų agentūra AP negalėjo nepriklausomai patvirtinti. Rusija į rinkimus taip pat nepakvietė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų, o šalies Užsienio reikalų ministerija apkaltino organizaciją taikant „dvigubus standartus“.
