Suomijos elektros perdavimo operatorė „Fingrid“ perspėjo Rusijos ryšio operatorius, kad nuo 2027 m. nebeprižiūrės elektros linijų atramų, ant kurių pakabintos šviesolaidinio ryšio linijos su Rusija, liepos 29 d. pranešė Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“.
Šaltiniai teigia, kad kabeliai gali būti nupjauti
Vienas „Kommersant“ šaltinis sakė, kad planuojama „nupjauti kabelį“ ir išardyti atramas. Kitas rinkos šaltinis aiškino, kad po 2022 m. sustojusių elektros tiekimų į Suomiją atramų priežiūra vien dėl telekomunikacijų operatorių tapo nepelninga ir „Fingrid“, ir Rusijos tinklų bendrovei „Rosseti“.
„Fingrid“ į „Kommersant“ klausimus dėl šios istorijos neatsakė. Rusijos „didžiojo ketverto“ mobiliojo ryšio operatoriai leidiniui komentuoti taip pat atsisakė.
„Rosseti“ nurodė, kad bendrovei priklausantis 400 kV linijos PS Vyborgskaja–PS Yllikkälä / PS Kymi ruožas nuo 2022 m. veikia ribotos eksploatacijos režimu. Pasak bendrovės, juo nevyksta nei elektros srautai, nei technologinės informacijos perdavimas.
„Rosseti“ atstovas pridūrė, kad šią infrastruktūrą ketinama naudoti Rusijos vidaus energetikos užduotims. Bendrovė taip pat teigė negavusi informacijos apie Suomijos teritorijoje esančio ruožo būklę ar eksploatavimą.
Elektros prekyba sustojo 2022 metų gegužę
Elektros prekyba tarp Rusijos ir Suomijos sustojo 2022 m. gegužės 14 d. 1 val. Tąkart „Fingrid“ skelbė, kad „Inter RAO“ antrinė įmonė RAO Nordic stabdo importą dėl problemų gaunant mokėjimus už rinkoje parduotą elektrą.
2022 m. gegužę „Fingrid“ teigė, kad Rusijos elektros importas tuo metu sudarė apie 10 proc. Suomijos elektros suvartojimo, tačiau tiekimo pakankamumui grėsmės nėra. 2022 m. birželio 7 d. „Fingrid“ žurnale rašyta, kad 400 kV jungčių komercinis importo pajėgumas 2003 m. buvo padidintas iki 1 300 MW, o 2022 m. balandžio 24 d. dėl sistemos saugumo apribotas iki 900 MW.
„Fingrid“ atvirų duomenų puslapyje nurodoma, kad 400 kV linijų iš Rusijos į Suomiją techninis pajėgumas yra 1 400 MW arba 1 000 MW, priklausomai nuo to, ar Sankt Peterburgo regione esanti elektrinė prijungta prie Suomijos, ar Rusijos sistemos.
Operatoriai ieško kitų maršrutų per Suomiją
„Kommersant“ šaltinis vertino, kad po 2022 m. apie 60–70 proc. Rusijos užsienio interneto srauto eina tranzitu per Suomiją. Kitas leidinio pašnekovas teigė, kad ant elektros linijų atramų esantys kabeliai sudaro iki 30 proc. visų ryšio linijų su Suomija. Kitos linijos eina palei geležinkelį, taip pat naudojamas povandeninis šviesolaidis.
Rusijos operatoriai, „Kommersant“ šaltinių teigimu, dabar derasi su Suomijos telekomunikacijų bendrovėmis dėl alternatyvių maršrutų. Vienas pašnekovas sakė, kad poveikio Rusijos abonentų srautui nesitikima.
Vis dėlto „Vigo“ produktų direktorius Antonas Prokopenka perspėjo, kad dalies magistralinių šviesolaidžių Suomijos kryptimi eksploatacijos nutraukimas gali paveikti ryšio kokybę Rusijos Šiaurės vakarų federalinėje apygardoje. Jo teigimu, Suomija nėra vienintelė tarptautinio tranzito kryptis europinei Rusijos daliai.
A. Prokopenka sakė, kad srautas galėtų būti perskirstytas per Baltarusiją, Baltijos šalis ir Baltijos jūros povandenines kabelių sistemas. Tačiau, jei prarastas pralaidumas nebūtų kompensuotas, galėtų didėti vėlinimas ir prastėti prieiga prie užsienio interneto išteklių europinėje Rusijos dalyje.
RBT 2026 m. balandžio 16 d. skelbė, kad apie 20 Rusijos bendrovių, valdančių ryšio kanalus į Europą, pasirašė moratoriumą jų plėtrai. Tarp paminėtų dalyvių buvo MTS, „VympelKom“, „T2 Mobile“, „Transtelekom“, „Ufanet“ ir „Raskom“, o galiojimo terminas operatoriams esą nebuvo įvardytas.
Lietuvoje panašus energetinės infrastruktūros atjungimo procesas vyksta prie sienų su Rusija ir Baltarusija: „Litgrid“ 2025 m. rugsėjo 18 d. pranešė demontavusi visus laidus, kirtusius Lietuvos ir Kaliningrado sieną, o visas linijas su Kaliningradu ir Baltarusija planuoja visiškai išardyti iki 2027 m. vidurio.
