Ukraina nuotoliniu būdu valdomus sprogstamuosius katerius pavertė daugiafunkcėmis kovos platformomis, galinčiomis gabenti sausumos robotus, paleisti oro dronus ir jūroje kurti papildomą oro gynybos sluoksnį. Ši plėtra žymi naują Kyjivo kampanijos Juodojoje jūroje etapą: 2022 m. vasarį joje dominavo Rusijos pajėgos, tačiau Ukrainos dronų operacijos privertė Maskvos laivyną pasitraukti iš dalies akvatorijos.
Jūriniai dronai pradėjo gabenti kitus robotus
„15min“ rašo, kad Ukraina nuskandino maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno vadovas 2026 m. gegužę šį rezultatą apibūdino atsargiau: jo teigimu, trečdalis laivyno buvo sunaikintas arba išvestas iš rikiuotės, daugiausia jūriniais dronais ir tolimojo nuotolio smūgiais.
Pirmieji MAGURA šeimos jūriniai dronai buvo sukurti pagal Ukrainos pietiniame Odesos mieste gaminto civilinio motorinio katerio prototipą. Ukrainos karinei žvalgybai HUR pavaldūs specialistai su tokiais bepiločiais kateriais sistemingai eksperimentuoja nuo 2023 m. pavasario.
Iš pradžių tai buvo vienkartiniai sprogmenų prikrauti aparatai. Dabar kuriamos platformos, sujungiančios jūros, oro ir sausumos robotus. 2026 m. liepą Ukrainos pajėgos jūrine bepilote platforma į Rusijos kontroliuojamą Kinburno neriją Ukrainoje nugabeno kulkosvaidžiu ginkluotą keturratį sausumos robotą. Ukraina operaciją pavadino pirmuoju visiškai robotizuotu amfibiniu koviniu reidu, tačiau nepriklausomai patvirtinti visų jos aplinkybių nepavyko.
HUR jūrinių dronų padalinio vadas šaukiniu „Devintasis“ pasakojo, kad 2025 m. 3,5 tonos sveriantis kateris „Katran“ gabeno oro dronus prieš Rusijos Tuapsės ir Novorosijsko uostų puolimą. Pasak jo, nuo platformos paleisti aparatai sunaikino ant jūrinių naftos platformų įrengtas Rusijos radarų antenas ir jas valdžiusius karius, todėl kiti jūriniai dronai galėjo prasiskverbti pro gynybos linijas.
Nepriklausomai patvirtinta, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. Ukrainos jūriniai dronai atakavo abu Rusijos uostus, tačiau ne visos vado aprašytos operacijos detalės buvo viešai patikrintos.
Jūrinės platformos taip pat naudojamos oro gynybai atitraukti toliau nuo pakrantės. „15min“ nurodo, kad 2026 m. balandį Ukrainos 412-oji bepiločių sistemų brigada iš platformos jūroje paleistais dronais-perėmėjais numušė du Rusijos naudojamus „Shahed“ atakos dronus. Vis dėlto viešame balandžio 19-osios Ukrainos kariuomenės pranešime patvirtintas vienas toks numušimas, pristatytas kaip pirmasis pasaulyje, todėl vieši šaltiniai antrojo taikinio nepatvirtina.
Ukrainos patirtį perima užsienio valstybės
Nuotoliniu būdu valdomi sprogstamieji kateriai nėra vien Ukrainos naujovė. 2017 m. sausio 30 d. Jemeno husių valdoma sprogmenų prikrauta valtis smogė Saudo Arabijos fregatai „Al Madinah“.
Šią technologiją pradėjo naudoti ir Jungtinės Valstijos. 2026 m. birželį JAV karinio jūrų laivyno „Saronic Corsair“ dronas padėjo išgelbėti prie Omano krantų nukritusio sraigtasparnio AH-64 įgulą. Liepos 12 d. trys tokie kateriai smogė Irano Bandar Abaso bazės povandeninio laivo ir kitų laivų priežiūros objektui. Tai buvo pirmasis paskelbtas JAV jūrinių dronų panaudojimas koviniam smūgiui.
Vis dėlto didžiausią užsienio kariuomenių dėmesį patraukė Ukrainos gebėjimas šiomis palyginti nebrangiomis sistemomis priešintis gerokai didesniam Rusijos laivynui. Užsienio politikos tyrimų instituto ekspertė Emma Salisbury teigia, kad Ukrainos patirtį, kaip jūrinius dronus įtraukti į karinius laivynus, analizuoja valstybės nuo Taivano iki Estijos.
Ukrainos bepiločių jūrų sistemų asociacijos vadovo Denniso Kanino duomenimis, naujas platformas ir technologijas šiuo metu bando 27 Ukrainos bendrovės. Jo teigimu, už vieno tradicinio karo laivo išlaikymo kainą jūriniais dronais būtų galima užtikrinti mažos valstybės saugumą.
Ukrainoje įkurta MAGURA šeimos dronų gamintoja „UFORCE“ 2026 m. liepos 21 d. paskelbė pasirašiusi memorandumą su JAV bendrove „RECONCRAFT“. Juo numatoma Ukrainos kovose išbandytas bepilotes platformas gaminti ir pritaikyti Jungtinėse Valstijose. „UFORCE“ tvirtina, kad MAGURA sistemos prisidėjo prie daugiau kaip dvylikos Rusijos karo laivų sunaikinimo, tačiau tai yra pačios gamintojos pateiktas kovinių rezultatų vertinimas.
Didžiausia Norvegijos gynybos bendrovė „Kongsberg“ atidarė biurą Ukrainoje ir pradėjo bendradarbiauti su ukrainietiškų jūrinių dronų „Sargan“ gamintoja. Ukrainos verslininkai taip pat mini Baltijos šalių, kitų Šiaurės valstybių ir Japonijos susidomėjimą.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas sakė, kad jūriniams dronams pradėjus skandinti Rusijos laivus į Kyjivą dėl jų įsigijimo arba vietinės gamybos kreipėsi įvairios valstybės, tarp jų – Persijos įlankos šalys.
Nors 2026 m. kovą pradėtų derybų dėl jūrinių dronų ir oro gynybos sistemų baigtis iš pradžių nebuvo aiški, balandžio 21 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie dešimties metų susitarimus su Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir Kataru bei mažiausiai dešimt planuojamų Ukrainos ginklų eksporto sutarčių.
Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas ir „UFORCE“ valdybos pirmininkas Oleksijus Hončiarukas teigė, kad jūroje dislokuojama oro gynyba galėtų būti ypač aktuali Persijos įlankos valstybėms. Jų pakrančių miestams ir naftos terminalams dėl nedidelio atstumo iki galimų „Shahed“ paleidimo vietų lieka mažiau laiko pasirengti atakai.
Karo laivų reikšmė dar neišnyksta
Ukrainietiškų sistemų patrauklumą didina tai, kad jos jau išbandytos per Rusijos apšaudymus ir GPS ryšio trikdymo sąlygomis. Šie aparatai yra palyginti nebrangūs, greitai surenkami, o jų gamybą galima sparčiai plėsti ir pritaikyti naujoms užduotims.
Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro ekspertė Cynthia R. Cook atkreipė dėmesį, kad mažesnės ginkluotės programos leidžia technologijas atnaujinti greičiau nei dešimtmečiams projektuojamas tradicines platformas. Nepanaudotą droną galima išardyti ir jo dalis pritaikyti kitai misijai.
Tačiau JAV Karinio jūrų koledžo profesorius Samas J. Tangredi nesutinka, kad dronai savaime panaikins tradicinių karinių laivynų reikšmę. Jo vertinimu, tai naudingos sistemos, kurios bus naudojamos karuose, bet jos tėra dar vienas įrankis platesniame karo priemonių rinkinyje.
Ukrainos vadai taip pat pabrėžia, kad technologinė persvara nėra nuolatinė. Rusijai keičiant gynybą ir elektroninės kovos priemones, jūrinius dronus būtina nuolat perdaryti bei jungti su kitais aparatais.
„Devintasis“ kitu plėtros etapu vadina tolimojo nuotolio sunkiųjų ginklų montavimą ant jūrinių platformų. Tuo metu 412-osios brigados jūrų bataliono vadas Jurijus Kočevenka teigia, kad lemiamas veiksnys yra ne konkretus aparatas, o gebančios greitai prisitaikyti žmonių komandos.
