Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ rugsėjo 18–20 dienomis vykusiuose Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose laimėjo tvirtą daugumą ir, preliminariais rezultatais, artėjo prie konstitucinės daugumos. Paskutinę balsavimo dieną Rusija patyrė didelio masto Ukrainos dronų ir raketų ataką, o rinkimų infrastruktūra – kibernetinių atakų bangą.
„Vieningoji Rusija“ pirmavo 208 apygardose
Naujausiais rugsėjo 21-osios ryto Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, apdorojus 83,52 proc. rinkimų apylinkių protokolų, „Vieningoji Rusija“ turėjo 57,82 proc. balsų. Komunistų partija buvo surinkusi 13,84 proc., nacionalistinė LDPR – 8,77 proc., o partija „Naujieji žmonės“ – 7,07 proc. balsų.
Anksčiau Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad, suskaičiavus kiek daugiau nei 71 proc. biuletenių, „Vieningoji Rusija“ turėjo 57,5 proc., komunistai – apie 14 proc., o LDPR – 8,7 proc. balsų.
Per rinkimus buvo renkami visi 450 Valstybės Dūmos, Rusijos parlamento žemųjų rūmų, deputatų: 225 pagal partijų sąrašus ir dar 225 vienmandatėse apygardose. „Vieningosios Rusijos“ kandidatai pirmavo 208 vienmandatėse apygardose.
Konstitucinei daugumai reikia mažiausiai 301 mandato. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS prognozavo, kad valdančioji partija išlaikys dviejų trečdalių daugumą, leidžiančią priimti Konstitucijos pakeitimus.
Rugsėjo 20-osios vakarą rinkimų komisija skelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo kiek mažesnis nei 57 proc. Balsavimo teisę Rusijoje turėjo apie 111 mln. žmonių.
Prieš karą pasisakiusi partija buvo pašalinta
Tai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vienintelės registruotos ir viešai karą kritikavusios partijos „Jabloko“ federalinį kandidatų sąrašą Rusijos Aukščiausiasis Teismas rugpjūčio 10 dieną pašalino iš rinkimų. Dalis partijos kandidatų dar galėjo varžytis vienmandatėse apygardose.
Teismas rėmėsi įtarimais dėl kampanijos finansavimo, publikacijų ribojamuose socialiniuose tinkluose ir autorių teisių pažeidimų. „Jabloko“ visus kaltinimus atmetė ir tvirtino, kad tikroji pašalinimo priežastis buvo partijos programa „Už taiką ir laisvę!“.
Balsavimas taip pat buvo surengtas Rusijos okupuotose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių dalyse Ukrainoje bei 2014 metais Maskvos neteisėtai aneksuotame Kryme. Rusija teigė, kad keturiose žemyninės Ukrainos srityse yra daugiau kaip 3,5 mln. rinkėjų.
Ukraina balsavimą okupuotose teritorijose pavadino neteisėtu ir paragino valstybes bei tarptautines organizacijas nepripažinti rinkimų rezultatų. Europos Sąjunga pareiškė, kad toks balsavimas pažeidžia tarptautinę teisę ir kad ji nepripažins nei vadinamųjų rinkimų, nei jų rezultatų.
Dronų ataka pasiekė Maskvą ir naftos perdirbimo gamyklą
Paskutinę balsavimo dieną, rugsėjo 20-ąją, Ukraina surengė didelio masto dronų ir raketų ataką prieš Rusiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad buvo taikomasi į naftos ir logistikos infrastruktūrą, finansuojančią Rusijos karo mašiną.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas ataką pavadino didžiausia nuo plataus masto karo pradžios. Jis teigė, kad nuo rugsėjo 19 dienos Rusija numušė daugiau kaip 1,6 tūkst. dronų, iš kurių apie 450 skrido Maskvos link.
Pirminiais Maskvos srities gubernatoriaus duomenimis, žuvo du žmonės ir 20 buvo sužeista. Vėlesniame „Reuters“ pranešime aukų skaičius Maskvos srityje jau buvo padidėjęs iki trijų. Dar du žmonės, kaip skelbta, žuvo Rusijos okupuotoje Chersono srities dalyje.
Per smūgį buvo apgadinta ir užsidegė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūra, taip pat nukentėjo gyvenamasis pastatas.
Rusijos pareigūnai apkaltino Ukrainą mėginimu sutrikdyti rinkimus. Rusijos gynybos ministerija pažadėjo tęsti ir intensyvinti smūgius į karinius taikinius Kyjive.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova taip pat pareiškė, kad su rinkimų procesu susijusi infrastruktūra patyrė daugiau kaip 1 tūkst. paskirstytojo paslaugos trikdymo, arba DDoS, atakų bangų.
